BŪTIS: PAMĄSTYMAI  // APIE DEMOKRATIJĄ # 2019 – 11 – 04  

BŪTIS: PAMĄSTYMAI

APIE DEMOKRATIJĄ 

DEMOKRATŪROS  MAKARONAI,  ARBA KAS IŠ TIESŲ YRA

DEMOKRATIJA? (Mano pamąstymai)

SERGEJUS SOKOLOVAS, matematikas (Kaunas)  

2019 – 11 – 04 

Taigi, laikomės 70 metrų atstumo nuo valdžios rūmų. Slapstomės nuo televizijos kamerų, skverbdamiesi kuo giliau į mitinguojančią minią, ar tiesiog apeiname tuos mitinguojančius, kad tik kas nepamatytų….

Tik nors sau nemeluokime, kad bijome oligarchų spec. tarnybų bei valdžios nemalonės. Bijome mes tokių pačių eilinių žmonių, kokie esame patys.

Na, taip jau yra – visi, kas tik pradeda naikinti savyje abejingumą, gėdijasi ir baiminasi abejingųjų daugumos pagiežingo reagavimo. Susidaro užburtas ratas, juosiantis negausius mitingus.

Visgi griežtai laikydamiesi įstatymų ir net melsdamiesi jiems veikia opozicinės partijos bei judėjimai. Tačiau greitai bankrutuoja. Ar dėl to, kad žmonės susiskaldę? Tai pirmas stereotipas, laikomas įtikinamu vien todėl, kad kartojamas dažnai ir įkyriai.

Kad atsidurtume arčiau tiesos, įsivaizduokime tokią situaciją – visos maitinimo įstaigos pradeda siūlyti žmonėms vien makaronus. Aišku, žlugtų įmonės, o ne žmonės. Bet jeigu tos opozicinės organizacijos pradeda siūlyti vis tą patį? Bankrutuoja organizacijos, o ne kenčianti liaudis.

Kas gi yra tie makaronai, kuriuos lyg susitarusios (o dar mums kalba apie susiskaldymą!) choru siūlo opozicinės (nesisteminės) jėgos bei jų lyderiai? Ogi demokratija! Anot vienų, valdžia bene 20 metų ją „statė, bet nepastatė“. Tada įsiterpia kiti: „Na, viskas taip, bet mes tai už tikrą demokratiją“.

Nepasiduodu, rodau pirštu į kitą lyderį – juk ir anas už tą tikrąją. „O ne, anas tik deklaruoja, o štai mes ją įgyvendinsime“, – išgirstu.

Iš viso to sužinau tik vieną dalyką – demokratija be turgaus negalima.

O ko dar mus mokė? „Demokratija turi daugybę ydų, bet nieko geresnio niekas nesukūrė“. Visgi paprasta, lengva šitaip auklėti žmones. Ištari šimtą kartų nesąmonę, ir jie taip ją iškala, kad dar vieną stereotipinį mitą lyg brangiausią tikėjimą išpažinti pradeda.

Netrukus randu dar vieną stereotipą, papūgų dėka tapusį šedevrudemokratiją sukūrė senovės graikai, ir ji esą reiškia liaudies valdžią…..

Atsiverčiau „Baltųjų lankų“ išleistą prancūzų autorių grupės parašytą istorijos vadovėlį ir skaitau ten tokį tekstą: „… Ši evoliucija baigiasi demokratija, tai yra piliečių (taigi, ne liaudies- S.S) valdymu, kaip Atėnuose V a. prieš Kr., paskui ir kituose miestuose. Bet demokratija įmanoma tik todėl, kad egzistuoja vergovė, leidžianti laisviesiems piliečiams dalyvauti politiniuose susirinkimuose, posėdžiauti teismuose, eiti aukštas administracines pareigas, kariauti ir būti žemės šeimininkais“.

Taigi, kas iš tikrųjų yra tie jau seniai išvirti bei atšalę makaronai, kuriuos taip įkyriai ant mūsų ausų kabina tiek valdžia, tiek nesisteminė opozicija? Tai demokratija, kuri, pasirodo, galima tik esant vergijai!

Tada tebūnie demokratūra! Ne veltui aš visada buvau prieš demokratiją (niekam nesakykite!).

Tik va: mes istorijos nenorime mokytis. Antraip žinotume ne tik tai, kas iš tikrųjų yra demokratija pagal kilmę, o ir kai ką daugiau. Pavyzdžiui, jog Vakarų demokratijos (Rotšildų bankų užvaldytos Europos bei be siaubingų karų gyventi negalinčios Amerikos šalys) kol kas klesti vien todėl, kad ištisus dešimtmečius išnaudojo kitas valstybes.

Mes prie šio pyrago neprieisime. Patys juo tapome. Ir kol kas liksime. Nors mūsų valdantieji ir labai stengiasi, klusniai, paskui savo geopolitinius šeimininkus, nešdami į nedemokratiškas šalis mūsų tokią išsvajotą demokratūrą….

Related posts