BŪTIS: KŪRYBA
VAISTAŽODŽIAI XXVIII
JERONIMAS LAUCIUS, rašytojas, lektorius, leidyklos „Trys žvaigždutės“ vadovas
2019 – 12 – 07
Medžio ir žmogaus virsmas
Medis neatlaikė audros šėlsmo ir virsdamas prispaudė žmogų. Jam iš rankų iškrito knyga. Vėjas vartė jos puslapius, ir žmogus norom nenorom ėmė skaityti.
Tai buvo jo paties ir kitų žmonių gyvenimų aprašymai. Vėjas tarpais puslapius vartė labai greitai, kartais ilgai jam prieš akis laikydavo tą patį gyvenimo epizodą ar kokį užmirštą praeities įvykį.
Kuo ilgiau jis skaitė, tuo labiau artėjo prie savęs, prie savo gyvenimo. Juk dabar žmogus ir kūnu, ir mintimis sulaikytas nuo įprasto bėgsmo buvo atiduotas tik pačiam sau. Jis po daugel metų galėjo būti tik su savimi.
Pagaliau vėjas nurimo, palikdamas prieš jį atverstą puslapį. Jame tebuvo tik trys trumpi žodžiai: „Kelkis ir eik!“
Kelkis ir eik!
Žmogus pakilo.
Pakilo gyventi savo gyvenimą.
Dairydamasis į kitus žmones jis ėmė suprasti, ant kurių jau buvo, ant kurių dar nebuvo užvirtęs medis.
