TRADICIJOS/HUMORAS

SVEIKI, ATŠVENTĘ UŽGAVĖNES!

***Paruošė JONAS PAULAUSKAS,* *www.dirst.lt***

2020 – 02 – 27

Šaltinis: Interneto erdvės

Vasario 25 – ąją vijome žiemą. Tad dirstelkime, kas tai per tradicija.

Daugelis galvoja, kad Užgavėnės – lietuviška šventė. Taip, mes turime savų tradicijų ir paveldėtų patiekalų, tačiau apskritai ji minima ne vienoje pasaulio valstybėje.

Žinoma, skirtingos tautos ją mini ir įvairiu laiku bei vis kitokiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, lietuviška šventė neįsivaizduojama be Morės (piktoji žiemos dvasia, kurią reikia išvaryti, vadinama įvairiai : Žemaitijoje – More, Kotre, Barbora, Sene Kūniške, Aukštaitijoje – Gavėnu, Diedeliu, Seniu, Čiučela). Šių pamėklių galas liūdnas – vidurnaktį jos išvaromos iš kaimo, nustumiamos nuo kalno, paskandinamos eketėje ar net supleškinamos lauže, o Užgavėnių blynai tampa simboliu, kuriuos visi kepa savo namuose.

Kodėl gi ši šventė taip pavadinta? Ogi todėl, kad „užsigavėti“ reiškia laikytis pasninko.

Užgavėnių blynai, tiesa, valgomi ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose pasaulio valstybėse. Tokia tradicija gyvuoja jau daugiau nei 1000 metų, tad per šią šventę neišsikepti sklindžių yra tikra nuodėmė.

Pripažinta, kad tradicinė šios šventės spalva yra purpurinė, kurią reikia naudoti tiek dekoruojant blynus, tiek renkantis aprangą. Taip pat rekomenduojama turėti ir auksinės spalvos akcentų, kurie simbolizuoja turtus. Daugelis žmonių tokią dieną linkę užsikabinti kuo daugiau papuošalų, taip siekdami parodyti savo turtus arba parodijuoti romus, kurie mūsų šalyje tapo dažniausiai pasirenkamu Užgavėnių „veidu“.

Užgavėnių blynai, kaip jau minėjome, yra tradicija ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose pasaulio šalyse. Dažniausiai kepami tradiciniai sklindžiai, kurie apliejami glaistu, bet Užgavėnių blynų receptų yra gana nemažai, todėl virtuvėje galite improvizuoti. Blynais reikia vaišinti savo artimuosius ir kaimynus. Tuomet pavasaris ateis greičiau. Tik, šiukštu, visų nesuvalgykite, pasilikite ir atėjusiems persirengėliams.

Turbūt pats garsiausias Užgavėnių karnavalas yra Rio de Žaneire. Jeigu tik turėjote galimybę, matyt, nukeliavote į Braziliją ir stebėjote nuostabų karnavalą, kurio metu žaižaruoja nuostabi muzika, ryškios spalvos ir daug linksmų veidų. Į Veneciją, ko gero, nevažiavote, kadangi dėl koroviruso ten karnavalai šiemet uždrausti.

Nuostabu tai, kad Užgavėnės švenčiamos net ir Rusijoje, o to daugelis mūsų nežino. Ten ją vadina „maslenica“. Matyt, dėl to, kad ten blynai ruošiami su sviestu (s maslom). Kartais šią šventę žmonės paprasčiausiai vadina blynų diena. Tiesa, tai netikslu, kadangi ji trunka net ilgiau nei savaitę. Kai kuriuose šalies regionuose taip pat deginama Morė.

Lietuviai taip pat kiekvienais metais rengia Kanapinio ir Lašininio kovas, kurios visada baigiasi įprastai– laimi Kanapinis, ir tada prasideda Didysis ilgasis pasninkas.Todėl per Užgavėnes reikia valgyti 7-9 kartus, nes po to reikės tiek savaičių pasninkauti.

Tiesa, žinokite, kad tradicinis Užgavėnių valgis – ne tik blynai, bet ir spurgos, šiupinys (virti žirniai su kiaulės galva ir kojomis), kiunkė (sutinė, šutynė), avienos sriuba su miltiniais bulviniais, duonos kukuliais, šaltiena, kopūstai, lakštiniai arba kruopos, taukuose virti grūdai ir pan. Šią dieną valgoma gausiai, sočiai ir mėsiškai.

Be to, jei norite kad žiema išeitų greičiau, per Užgavėnes reiktų laistytis vandeniu – tikima, kad taip greičiau ateis pavasaris ir atgims Žemė. Nors, tiesą sakant, žiema šiemet kaip ir nebuvo atėjusi…

Užgavėnės garsėja persirengėliais. Vaikai ir suaugusieji kadaise persirengdavo (o ir dabar dar mažieji persirengia eidami „gavėniauti“) žydais, elgetomis, čigonais, jaunavedžiais, daktarais, gyvuliais (arkliais, ožkomis, gervėmis, beždžionėmis). Kaukės siejamos su protėvių vėlėmis, kurios gali pasirodyti Žemėje įvairiais pavidalais.

Na ir pabaigai vienas skanių blynų receptas

100 g miltų, 350 ml pieno, 60 g sviesto, 1 kiaušinio, 1 trynio, žiupsnelio druskos, 2 apelsinų, 50 ml konjako, 200 g ledų, 2 valg. šaukštų cukraus.

Ištirpinti sviestą, išsijoti miltus, įmušti kiaušinį, supilti pieną ir įdėti trynį, druską, ištirpintą sviestą ir išmaišyti tešlą. Palikti tešlą pusvalandžiui.

Gerai įkaitinti keptuvę ir kepti plonus blynelius. Apelsinus nulupti, atskirti žievelę, padalinti skiltelėmis. Ištirpinti 10 g sviesto, sudėti cukrų, tarkuotą apelsino žievelę ir keletą skiltelių apelsino.

Po kelių minučių į keptuvę įdėti per pusę sulenktą blyną, supilti konjaką ir padegti. Tą patį padaryti su kitais blynais. Patiekti karštus su ledais.

Skanaus!

Ž E M A I T Ė Š K Ė

A N E K D U O T Ā

♣♣/♠♠

A žėnā, kuoks stėpros, kėits ė riktings īr žemaitis? Pasėklausīk, kāp bova. Kažkuokėi neprietelē mėškė sotėka žemaiti. Jiemė anou ė pakuorė. Pratintaliava vargšos tris dėinas ė tris naktis. Kažkas ėjė pruo šali ė noleida tou žemaiti. Noleists žemaitis nieka nesakė, tiktā kakla čiopėniejė ė tēp keiktėis pradiejė:

Rokšmīžės! Pakartė nuoriejė. Alė vėinam, žėnā, baisē nobuodē – nepratės. Ė jiestė baisiausē ožsėnuoriejau. Vuo dar tuos mosės gīvatės kap so adatuoms bada…

Nosėspjuovė ė noejė.

♣♣/♠♠

Vuo a žėnā, tamsta, kou dara sovalkietis, aukštaitis, dzūkielis ė žemaitis, ka anėms paruoda špīga?

Sovalkietis, tuoks ėšlaikīts, ramos žmuogos, ėšvīdės tou špīga, moštėis nepol, bet vėsos ėsėtėmpės ėštratėn:

Kvailas kaip čebato aulas!

Aukštaitis jau neėšlaika ė tam, katros paruodė špīga, kert i ausi ėš dešėnies.

Dzūkielisbaisē gers žmuogos, bet dar karštiesnis ož aukštaiti kert ė ėš dešėnies, ė ėš kairies.

No, ruoda špīga žemaitiou. Tas veiziejė, veiziejė, veiziejė ė ėšsteniejė:

A tatā mon ruodā?…

♦♦♦♦

♣♣/♠♠

Žemaitis ein lėipto par Vėnta ėr pašnėbžduoms vės šnek:

Vėnta, Vėnta, to švėnta…

Ka parejė, atsėsoka ė saka:

No, to ė šniuokštē kap rupūžė…

♣♣/♠♠

Atein žemaitis i stuoti ėr klaus, kumet ėšvažioun greitasis traukinīs i Šiaulius.

Už keturiū dīnu, atsaka anam budintė.

Še kad nuori! Va, ėr greitoms tuo traukėnė…

♣♣♣♣

Važioun žemaitē ėš torgaus nomėi. Vėns:

Ale jimkiav ė padainioukiav.

Gerā, pritar anam ontrasis, bet kažkāp netīčiuoms pasok kuojė, ė ta tik šmaukšt i ratu tekėni.

Kuojė, kuojelė ratė! kriuoks ons kėik begaliedams so baisiausio notėisėmo.

Kuojītelė ratė!.. dainioudams pritar anam draugs.

♣♣/♠♠

Teisma pirmininks skaita nuosprėndi žemaitiou, katros, kāp jau būn anam baisē retā, nesosėlaikė ė ėškeikė sava sosieda, vuo bėngdams anou dar ė kiaulė ėšvadėna.

Nuosprėndis trumps: tories žemaitis somuokietė 100 litu bauda.

Je būtiuo žėnuojės, ka kiaulės mēsa tėik staigē pabrings, būtiuo ė tuoliau žuodė neėšdaužės, – tepasakė žemaitis…

♠♠♠♠

Sogalvuojė naujo Lietovuos laivo paplaukiuotė sovalkietis. Teiraujės, kėik tas kaštous.

Aukštiausės klasės kajutie – šimts litu, pėrmuos klasės – septīnės dešimtis, ontruos pėnkesdešim, vuo je, Tamsta, plauksi paskou laiva, ė vėsā nieka muokietė nerēks.

– Sotinko,- apsėdžiaugė sovalkietis ėr tik paklausė, kuokio maisto onou už borto maitins.

♠♠♠♠

♣♣♣♣

Priein vāks pri senelė ė klaus:

No, senieli, kāp so tamstas dontelēs. A tebtori?

Kou jau tuokemė omžiou betoriesi? atsaka tas.

Tumet palaikīk mona rėišotus, kol aš če lakstīsio.

♠♠♠♠

Ieit iš kūtės mažuoji Vuonelė so savo mamo. Pribieg mažuoji pri ruozetės ė klaus:

– Vuo kas če tou mūsa paršėlieli imūrėjė?

♠♠♠♠

Somėslėjė dornē pabiegtė ėš lėguonėnės. Bet kāp pabiegsi: longā oždarītė, duris užrakintas, sėinas stuoriausės.

– Dingstam pruo rakta skīlelė, – saka vėins.

Prieštaraujėntiu nabova, vuo tumet… Vėins pu kėta ė pašuokdamė i vėršo, ė ėš tuola ėsėbiegiedamė daužies anėi i duru spīna, vuo kraujēs apsėpīlė, vėins ėš anū prisieda, isėveiziejė i duris ė ėštarė:

No, ė dornē, a namatuot, ka rakts i skīlė īkėšts…

♦♦♦♦

♣♣/♠♠

Ieit Pietris i valgīkla, pasėjem liekštė sriobuos. Nie šaukšta nepasriebė, kāp vadėn padaviejė, ruoda sriobuo plaukiuojėntė mosė.

A tik vėina? dīvuojės padaviejė. Būtomi matės, kas katėlė diejuos, keik ten ont vėršaus plaukiuo!

♣♣♣♣

Sotėka Grūstie Jūzaps prėgierusi Ontuona.

Ontuonā, a pruota pametē, daktars juk uždraudė Tamstā gertė!

Mon anuo draudėms jau nabgaliuo vakar daktars šaukšta padiejė…

♣♣♣♣

A atpažīsti tou šautova? klaus tardītuos kū tik ont apklausuos atvesta žemaiti.

Vu kāp ne?!

Ta tēp ė ožpruotokuolousem…Vuo kāp kėtēp! Juk jau pėnkta karta mon tou šautova ruodā. Ė mažos atpažintom…

♣♣/♠♠

Puo operacėjės kirurgėnė skīriaus palatuo rokoujės lėguonē.

Ačiou dėivaliou, šiou karta atruoda, ka vėsks gerā… Vo juk veina karta bova tēp, kap ar apėndicita uoperacėjė kirurgs mona ciuosės pėlvė palėka žėrklės. Puo kėik laika tou pėlva ėš naujė reikiejė pjautė.

Žėrklės – niekā! Monājem bova replės palėkė, – stuojė aiškintė kėts.

Tou laiko i palata īliekė daktars, sosėrada akimis naujē ėšuoperouta žmuoga ė saka:

– A aš pas tamsta nepalėkau sava skrībelės?

♣♣♣♣

Torgou pri kaimietės, katra pardavuojė vėštas, priejė putli, baisiausē ėšsėdažiosi miesčiuonka ė jiemė tarškietė:

– Puonītelė, gal galietomi pasakītė, kou to lesėni tas sava vėštas. Nuorietiuo ė aš tēp sobluogtė…

♣♣♣♣

Važioudams nomėj puo sesėjės stodėnts so draugās sumėslėjė apsėlonkītė šuokiūs. Bet tik ėšvedė mergelka šuoktė, tik apsoka puora ratu, ė susmoka unt žemės.

Vondėns, vondėns anam, – jiemė šauktė draugā.

Apšlakstīts, pagirdīts stodėnts atsėgava, pramerkė akis ė ėštarė:

Da rēk tom ė lašėniū so douno…

♥♥/♠♠

♣♣♣♣

Ateit lėguonis pas daktara ė saka:

Daktarieli, aš mėslėjo, ka tamsta monėj nostatē ne tou diagnuozė…

Gali mislītė kāp nuori, vuo kas bova teisos, skruodėms paruodīs.

♣♣♣♣

Kalbas do jaunė žemaitē.

Veiziek, kāp keitas laikā: mona babunė nuoriejė, ka aš būtiuo konėgs, muotina vės liuob sakītė, ka torio būtė garbings žmuogos, vu žmuona džiaugas, ka aš bėnt nakti i nomus pareino…

♣♣/♠♠

Žemaitis pasomdė sovalkietė tarnaitė tvarkītė nomū. Puo koriuo laika ons klaus, a tarnaitė akvariumė žoveliems pakeitė vondėni.

Vuo kam kėistė? Juk dā anuos tuo vondėns neėšgierė, – atsakė ta.

♥♥/♠♠

Sosėrinka i krūva bėndradarbē ė jiemė pasakuotė naujīnas.

Vakar viršininkou anuo pati pasėpasakuojė vėsas sava neėštikimībės, ėšriežė vėins.

No ė stuora ožrašū kningelė anā reikiejė torietė, juk ont puomietės nie ėš tuola vėsū tū sava naėštėkėmībiu ana nagaliejė torietė.

♥♥/♠♠

Ožeit vėina jauna žemaitė i krautovė ė praša atkėrptė 20 metru medžeguos naktėnems marškėnems.

Kam tamstā tuokė daugībė?

Monāsis paskotėnio laiko i muokslus pasėdavė. Anam dabar svarbiausē – ėiškuotė…

♥♥♥♥

Sosėtinkdo draugā, ėsėšnek.

Kāp gailo, ka aš lig šiuol natoriejau maluonoma sosėpažintė so tamstas žmuona, saka vėins.

– Vuo ėš kor, Tamsta, žėnā, ka so anou īr dėdėlē maluonē? – so itarėmo paklausė ontrāsis…

♥♥♥♥

Ėšejė Juonis i mėška grību rinktė. Renk, renk tik ka ėšpols ėš mėška muotrėška so šakiems.

Tamsta, nuori muni ėšprievartautė? sošoka ana.

Ne, kū tamstelė če niekus tauški.

Sakā – nanuori. Vuo prisėeis…

♥♥/♦♦

Juonielis baisiausē ėsėmīliejė Elzītė. Atejė vėina vakara pas anou i nomus ė jiemė laužītė ronkas, prašītė, ka naatstumto, nes je jau ėšvarīs, ta tėkrā, ka anam nieka kėta nablėks, kāp tik kapūs sau vėitas pasėėiškuotė.

Elzītė Juonieli atstūmė ė ėšvarė. Vu Juonielis… Tas tėkrā ka kapūs atsėgolė, bet tik puo 70 metu.

♣♣♣♣

♠♠♠♠

Pietris, daug metu kontrē žemė arė, rugius, mėižius augėna, pininga prasėmanė. Atejė laiks anam ėr puo pasauli pasėžvalgītė. Sosėtarė so sosiedo važioutė i ekskursėjė. Keliuonē pasėrinka autuobosa. Ilėpa, isėkūrė. Ka jau apsėprata, pamatė, ka če īr ėr ontros aukšts. Pietris isėdrousėna ėr ožlėpa pasėžvalgītė. Ale naėlgā žvalgies. Tēp jau vėsumet ramos ėr ėšlaikīts žmuogos šiou karta pargrīža baisiausē parsėgondės ėr saka sava sosiedou:

– Tik tamsta tėn nalėpk – lek ėr tas ontrāsis aukšts i prieki, ale ka tėn šuoperė nier…

♠♠♠♠

Išejė Jurgis iš karčemuos ėr… ont sava arklė ožsieda. Pamatė anou sosiedā ėr šauk: – Jurgi, Jurgi, Tamsta atbolā ont arklė ontsėsiedā. – Kuo tėn alduojėt? Pupėrmo paklauskėt, i katrou posė aš juosio…

♦♦♦♦

Zuosė palaiduojė sava vīra, pastatė ont anuo kapa paminkla, ėr ožrašė: „Ilsiekis ramībie pakol aš atēso”…

♣♣♣♣

Atejė žėima. Pradiejė žemaitiou šaltė ausis – rēk pėrktė keporė. Prastuos nanuor – če tuoks dākts, ka kuožna dėina anuo nakėisi, ė na bet kor, vuo ont galvuos rēk dietė. Ka tuoks rēkals, ėiškuos tėkruos kailėnės keporės. Ožejė i vėina krautovė, i kėta – tuokiuos, kuokiuos nuor, vės nier ėr nier. Ont galū gala somėslėjė užētė i pri savėvaldībės rūmu stuovintė krautovė. Je. Keporiu če īr. Tuokiū, kuokiū žemaitis ėr ėiška. Ale napardoud anam tėn tuos keporės. Ėr vėinēp, ėr kėtēp praša – nē ėr nē. Nē deputats, nē savėvaldībės puons – napriklausa. Anuos – tik valdininkams.

– Vuo dėl kuo? – tēraujės žemaitis. – Tuokės keporės gerėn valdiuos imidža. Anuos – ėš veislėniu žvierieliu kailiu, vuo tėi retiau veisas nego šiū laikū valdininkā. Tēp ka geras keporės ė šēs laikās Lietovuo deficits.

♣♣/♠♠

Atvažiava žemaitis i Amerikas ambasada ėr praša kū greitiau anam išdoutė viza – nuor važioutė i Amerika pas bruoli. Bruolis sens, dėrbtė nabgal, serg…

– Vuo dėl kuo ons karšintėis pas Tamstā nagalat važioutė? Kuo pats tori i tuokės tuolībės bastītėis? – pradiejė kamantinietė ambasadas darbuotuojē.

Žemaitis pakielė galva, pasėveiziejė i sava tardītuojus ė rimtā paaiškėna:

– Tamstas, musintās, nasopratuot. Mona bruolis tėkrā ka serg, bet ne tou lėgo, aple katrou Tamstas mėslėjėt. Ons dar nadorniou…

♥♥/♠♠

– Mama, Ontuons mona ronkas paprašė, – parejosi ėš paprūdalė pasakė Jedzė.

– No ėr kou?

– Gava ons tou ronka – kėtuos išeitėis nabova. Trīpčiuojė, trīpčiuojė vėituo, paslīda, i prūda ikrėta… Praša doutė ronka. Apsėsprētė laika nabova – reikiejė gelbietė. Aš anam tou ronka ė ištėisiau.

(Tautosaka lt)