IŠMINTIS / KŪRYBA
KORONAVIRUSO PANDEMIJOS FONE:
LAKONIKOS – APIE DVASINGUMĄ VII
GINTAUTAS ČERNECKIS, Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas (Plungė)
2020 – 06 – 18
LAKONIKOS
CXLI
Lyg vienuolis,
davęs tylos įžadą,
girdžiu kalbantįjį
nesavu balsu
CXLII
Sielos žmogaus mintys
kaip darbštuolės bitės
aplanko gėlių žiedus
ir pakvimpa medumi.
CXLIII
Nepalikęs nuodėgulių
gauna kvietimą
į ugnies šventę
saulės šventykloje.
CXLIV
Savanaudis klumpa
vos pradėjęs eiti,
nes negali nusimesti
augančios kupros.
CXLV
Atsikratęs turėjimo pančių,
tyra širdim
artėja prie gražiausio –
ir tuščias tampa pilnu.
CXLVI
Muzika skamba gyvai,
jeigu meistras suderina
gyvenimo stygas
pagal vidaus ritmą.
CXLVII
Tiesa suplasnoja
lyg baltasis paukštis
džiaugsmo giesmėje –
draikosi kasdienybės voratinklis.
CXLVIII
Keistas žaidimas –
tas žiūrėjimas
į sielos šukes,
kad matytum save.
CXLIX
Ašara atklysta
iš kito pasaulio,
linksmam keleiviui
ji nesvetima.
CL
Gyvenimo srovės
pagauna troškimų vergą,
kuris, išsižadėjęs tėvo,
ieško prieglobsčio.
CLI
Akloji siela
grimsta į bedugnę,
bet aušros pasiuntinys
jau uždega žibintą.
CLII
Du sparnuoti palydovai
suka ratą virš galvos,
šaukiu baltąjį,
atsiliepia ir juodas.
CLIII
Sukietėjusi širdis
negirdi kvietimo
veržtis į kalno viršūnę,
kur atsiveria grožis.
CLIV
Skaidrus lūkestis
nugali baimės šešėlius,
ima šviesėti –
čia yra sodas.
CLV
Šventųjų garbintojai
braunasi prie altoriaus,
girdžiu, kaip tolimasis
gieda meilės himną.
CLVI
Piktoji dvasia
vėl taikosi kirsti,
meistro melodija
užmigdo nuodingąją.
CLVII
Pasilikę sustoja –
jie negirdi varpelio,
raginančio eiti
kaip vėjas veržlusis.
CLVIII
Velnio sėkla prigyja
nešvarioje sieloje
ir dvokiantis padaras
lipa ant sprando.
CLIX
Proto žaidimai
išmagnetina širdį,
kuri nepagauna
didingojo ritmo.
CLX
Širdis užsidega
ant brolybės tilto,
jos ugnis yra šventa
naujam statytojui.
(Bus daugiau)
