ĮSPŪDŽIAI IŠ PAŽAISLIO BAŽNYČIOS

IR VIENUOLYNO

Rugpjūčio 13 d. Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” Elektrėnų savivaldybės bendrija (pirmininkė Birutė Kizienė) organizavo išvyką į Pažaislyje, Kauno marių pusiasalyje, įsikūrusią Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią su kamaldulių vienuolynu. Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje.

Į ekskursiją išvykome 14 senjorų. Nuvažiavę išvydome europinį šedevrą – Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, kurį Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621 – 1684).

Aplankyta šventovė mums paliko tokį didžiulį įspūdį, kad net nesinorėjo išeiti. Ji suprojektuota italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuošta Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais bei florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ten sužinojome, kad ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas – pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija.

Žinoma, pasigrožėjome bažnyčia su keturiomis koplyčiomis, freskomis, kitais puošmenimis, pasidomėjome vienuolynu, svečių namais, varpine irkt.

Mums papasakojo, jog Pažaislį išgarsino ne tik pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Kasmet liepos 2 d. į atlaidus gausias minias piligrimų sutraukdavo ypatingomis malonėmis pasižymėjęs, fundatoriaus atsiskyrėliams dovanotas Švč. M. Marijos atvaizdas, populiariai vadintas „Kamaldulių Dievo Motinos” paveikslu. Dramatiškoje, daugiau nei tris šimtmečius trukusioje vienuolyno istorijoje įsispaudusios įvairių dvasingumo tradicijų, karų, gaisrų bei niokojimo žymės. Šiandien ten šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujoms visuomeninio kultūrinio gyvenimo apraiškoms.