BŪTIS / KRITIŠKAS DIRSTELĖJIMAS / HUMORAS: NETRUKUS NAUJŲ MOKSLO IR ŽINIŲ METŲ PRADŽIA, BET MUS VIS DAR GAUBIA NEŽINIA… # 2020 – 08 – 29

BŪTIS / KRITIŠKAS DIRSTELĖJIMAS / HUMORAS

 JONAS PAULAUSKAS, www.dirst.lt 

2020 – 08 – 29

NETRUKUS NAUJŲ MOKSLO

IR ŽINIŲ METŲ PRADŽIA,

BET MUS VIS DAR GAUBIA NEŽINIA…

 Mūsų šalis, kas dieną skaičiuodama po 25 naujus užsikrėtimus koronavirusu, greitais žingsniais artėja prie pavojingos zonos – 16 užsikrėtusiųjų šimtui tūkstančių. Ir, matyt, eis toliau – iki 25 ar daugiau. Jei anksčiau mes turėjome sąrašus tokių „šešiolikinių“ ir „dvidešimtpenkinių“ šalių, iš kurių buvo draudžiama pas mus įvažiuoti ar atvykus reikėjo dvi savaites karantinuotis, tai tuoj patys papulsim į tuos sąrašus.

Ir tie pavojingi mums visiems užsikrėtimo atvejai rodo, kad pastaruoju metu įvežtinio viruso mažėja, bet daugėja užsikrėtusiųjų šalies viduje, dažniausiai masiniuose renginiuose, pavyzdžiui, šeiminiuose baliuose (gimtadieniuose, vestuvėse, krikštynose) arba kultūriniuose renginiuose (šokiuose, festivaliuose, choruose, darbovietėse ir t. t.).

Artėja pati didžiausia masinė šventė – naujieji žinių ir mokslo metai. Nežinia, ką jie parodys susibūrus masėms mokinių, studentų ir mokytojų… Baisiausia, kad mūsų žmonės visai atsipalaidavo ir nustojo rūpintis savisauga, ir tuo pačiu – kitų saugumu. Daugėja besimptominių atvejų arba sykių, kai neįmanoma atsekti, kur buvo užsikrėsta – žmonės arba nebeatsimena, arba piktybiškais slepia savo kontaktus. Turbūt keršija. Tik įdomu, kam?

Tuo piktinasi ir vienas rusiška pavarde mūsų gydytojas :„Suprantu, kad po įvairių, keičiančių vienas kitą SAM sprendimų žmonės nebetiki, nebepasitiki ir impulsyviai apeina reikalaujamą apsaugos nuo viruso sistemą. Bet apeina ją mūsų visų sveikatos ir laisvės sąskaita. Nes tos virš kaukių iškištos nosies, kaukių dėvėjimas po nosimi, pabarzdėje ar po pažastimi, murzinų ir sudrėkusių  kaukių nešiojimas – ne tik ant veido, bet ir kišenėje, nuolatiniai kaukių atitraukimai toliau nuo veido nešvariomis rankomis, paspjaudymai ant pirštų skaičiuojant pinigus, ar atidarant maišelius, susibūrimai, susispaudimai paplūdimiuose, renginiuose, viešajame transporte ir sąlygoja didėjantį viruso plitimą…“

Pastebėta, kad ketvirtadalis naujai užsikrėtusiųjų – jauni  asmenys. Bet jiems ir lengviau tą virusą įveikti. Deja, dažniausiai miršta vyresnio, „rizikos“ amžiaus žmonės. Jaunimas kažkodėl jų negaili, lyg patys niekada nepasens ir amžina bus jauni bei sveiki. Deja, deja…

Taigi, artėja nauji mokslo ir žinių metai, o mes vis dar nežinome, kaip taisyklingai saugotis nuo tos „koronės“, nenutuokiame, kada gausime vakciną nuo jos, neišmanome, ar persirgę vieną kartą nesusirgsime dar kartą. Tokių atvejų jau buvo pastebėta… Nežinome, ko labiausiai bijo tas virusas. Iš pradžių buvo sakoma, kad aukštos temperatūros, todėl vasarą mažiau bus sergama. Deja, tai nepasitvirtino. Todėl atsiranda siūlančių vis naujus „vaistus“ – nuo gripo, nuo karštligės, purškalus nuo slogos, žiurkių nuodus ir t.t. Taigi, mus gaubia nežinia…

A   N   E   K   D   O   T   A   I

APIE  MOKYKLĄ

♣♣♣♣ 

♣♣♣♣ 

Rugsėjo 1 – oji. Mokytoja klausia vaikų:

– Vaikai, kaip jūs praleidote atostogas?

Petriukas:

– Mokytoja, kokia jūsų nuomonė apie alkoholį?

– Žinoma, kad neigiama.

– Tada per visas atostogas aš nieko neveikiau.

♣♣ / ♠♠

Mokytoja susipažįsta su vaikais:

– Aš Jonukas. Mano mama lietuvė, tėtis taip pat, reiškia, aš tikras lietuvis.

– Gerai, šaunuolis. O kaip tu? – klausia mokytoja vienos mergaitės.

– Aš Sara. Mano tėtis ir mama žydai, bet aš gimiau Lietuvoje, todėl aš taip pat lietuvė.

Staiga įsikiša Petriukas:

– Kažkokia nesąmonė. Aš gimiau garaže, tai gal tai reiškia, kad aš koks Zaparožietis?

♠♠♠♠

♣♣ / ♠♠

Pareina estų berniukas namo iš mokyklos… O ten jau laukia žmona ir du vaikai.

♣♣ / ♠♠

Dailės pamoka. Mokytoja leidžia mokiniams patiems pasirinkti ką piešti. Pamokai įpusėjus mokytoja prieina prie Petriuko ir klausia:

– Petriuk, ar tu kada matei angelą su trim sparnais?

Petriukas atsako:

– O jūs kada matėte su dviem?

♣♣ / ♠♠

Dailės pamokos metu mokytoja pirmokams uždavė nupiešti savo tėvelius. Vaikučiai noriai kibo į darbą. Mokytoja vaikšto po klasę ir apžiūrinėja mokinukų šedevrus, bet eidama pro Petriuką nustemba:

– Kodėl tu savo tėčiui žalius plaukus ant galvos nupiešei?

– Nes neradau plikos spalvos flomasterio!

♣♣ / ♠♠

Per geografijos pamoką:

– Petriuk, papasakok man, kur yra Zanzibaras?

– Tamsta mokytoja… Žinau visus miesto barus, tačiau apie tokį nieko negirdėjau…

♦♦♦♦

Biologijos pamoka. Mokytoja klausia:

– Petriuk, išvardink kūno dalis.

Petriukas atsako:

– Galva, pečiai, liemuo, subinė…

Mokytoja:

– Petriuk, juk žodžio „subinė“ nėra!

Petriukas:

– Žodžio gal ir nėra, bet subinė tai yra!

♣♣ / ♠♠

♣♣ / ♠♠

Vyksta matematikos pamoka didžiausių atsilikėlių klasėje. Pamokos tema – skaičiavimas iki penkių. Praradęs bet kokią viltį nors šiek tiek išmokyti vaikus, mokytojas duoda elementariausią pavyzdį:

– Kas bus, jeigu sudėsime vieną kumpį ir dar vieną kumpį?

Petriukas pakelia ranką.

– Na, Petriuk, sakyk, – su viltimi sako mokytojas.

– Subinė, tamsta mokytojau.

♣♣ / ♠♠

Fizinio lavinimo pamokoje visi guli ant nugaros ir „važiuoja dviračiu“.

– Bernardai, kodėl tu nesportuoji, o ramiai guli, – pyksta mokytoja.

– Argi nematote? Aš važiuoju nuo kalno.

♣♣♣♣ 

Lietuvių pamoka. Mokytoja sako:

– Taigi, vaikai, pasakykite sakinį su žodžiais „tikriausiai“ ir „nes“. Na, Onute?

– Tikriausiai eisime į parduotuvę, nes taikomos didelės nuolaidos.

– Gerai, Onute, dešimt. O tu, Maryte?

– Tikriausiai eisime grybauti, nes vakar lijo.

– Gerai, irgi dešimt. Na, o tu, Petriuk?

– Močiutė paėmė laikraštį…

– Na ir ką?

– Tikriausiai eis kakoti, nes skaityti tai nemoka…

♣♣♣♣ 

♣♣♣♣ 

Vyksta gramatikos pamoka. Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako:

– Parašyk sakinį su žodžiais „mergaitė“ ir „miškas“.

Rūtelė parašė: „Mergaitė išėjo iš miško“.

– Gerai, Rūtele, sėskis, o tu, Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą.

Petriukas parašė: „Ne mergaitė išėjo iš miško“.

– Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti, – sako mokytoja.

– Panele mokytoja, šito jau neištaisysi – šitas jau visam gyvenimui.

♣♣ / ♠♠

Biologijos pamoka. Mokytoja prašo:

– Onute, išvardink du plėšrūnus.

– Tigras ir… nežinau…

– Sėsk. Du. Jonuk, išvardink tris plėšrūnus.

– Tigras, liūtas… hmm…

– Sėsk. Du. Petriuk, penkis plėšrūnus!

– Du tigrai ir trys liūtai.

 ♠♠ / ♥♥

Vyksta pamoka. Mokytoja klausia mokinių:

– Kokius žinote vaistus nuo viduriavimo?

Petriukas kelia ranką:

– Viagra!

– Kodėl viagra?

– Mano mama kiekvieną vakarą duoda tėčiui viagros ir klausia: „Nu kada tas tavo šūdas sukietės?!“

♣♣♣♣

♣♣♣♣ 

Mokykla. Mokytoja klausia klasės vaikų:

– Kokia spalva patartumėte nudažyti klasės lubas?

Vieni sako geltonai, kiti žaliai, raudonai, rudai… Mokytoja klausia Petriuko:

– Na, Petriuk, o kaip tu patartum nudažyti lubas?

Petriukas neiškentęs:

– Nudažykime baltai ir per vidurį pyst mėlyną juostą!

Mokytoja sako Petriukui:

– Petriuk, marš pas direktorių!

Nuėjo Petriukas pas direktorių. Direktorius klausia Petriuko:

– Na, Petriuk, pasakyk ką blogo padarei?

Petriukas sako:

– Ai, mokytoja klausė, kaip nudažyti klasės lubas.

Direktorius:

– Na ir ką tu atsakei?

Petriukas:

– Baltai ir per vidurį pyst mėlyną juostą!

Direktorius sako:

– Na*ui ta mėlyna juosta?

♦♦♦♦

Mokytoja klausia:

– Vaikai, kas yra greičiausias pasaulyje?

Vaikai vienas per kitą:

– Mašina! Lėktuvas! Raketa!

Vienas atsistoja ir sako:

– Greičiausia pasaulyje – mintis. Štai aš esu čia, o mintyse galiu jau būti pas močiutę kaime arba mėnulyje…

Čia atsistoja Petriukas ir sako:

– Tamsta mokytoja, mano manymu, greičiausia pasaulyje – tryda. Nesuspėsi net ir pagalvoti, o jau kelnės pilnos!

♣♣♣♣

♣♣♣♣

Petriukas pamokos metu tyliai pagadina orą. Visi vaikai raukydamiesi susigriebia už nosių ir smerkiančiais žvilgsniais varsto smirdalių. Neiškentusi smarvės mokytoja klausia:
– Paskutinį kartą klausiu, kieno čia darbas?

Nusikaltėlis nedrąsiai pakelia ranką:

– Aš…

Vos gaudydama orą mokytoja šaukia:

– Nešdinkis lauk iš klasės, parše!

Petriukas išeidamas atsisuka į klasės draugus, parodo liežuvį ir sako:

– Pasirodo, kad sąžiningu būti kartais apsimoka!

♣♣ / ♠♠

Motina priekaištauja sūnaus mokytojai:

– Na kaip jūs galėjote mano sūnui duoti spręsti užduotį, kur alus – tik 42 centai? Vyras visą naktį negalėjo užmigti…Vis galvojo, kur yra tas alus.

♣♣ / ♠♠

– Mama, daugiau į tą mokyklą nebeisiu

– Kodė,l sūnau?

– Aštuntokai mane nustūmė nuo laiptų, o septintokės apžnaibė.

– Bet sūnau, tu negali neiti… Visų pirma, tau jau keturiasdešimt, o visų antra – tu mokyklos direktorius!

♣♣ / ♠♠

♣♣♣♣

Mokytoja klausia Vovočkos:

– Kodėl vakar nebuvai mokykloje?

Vovočka:

– Taigi vakar senelį laidojom…

Mokytoja:

– Nemeluok, aš vakar mačiau, kaip tavo senelis žiūrėjo pro langą!

Vovočka:

– Ai, tai jį ten tėtis pastatęs buvo, kad paštininkas pensiją atiduotų…

 ♠♠ / ♥♥

Grįžęs iš mokyklos namo ir surinkęs visą šeimą svetainėje Petriukas pareiškia:

– Aš norėčiau informuoti visas suinteresuotas puses, kad šiandien aš, Petriukas, pasirodžiau prieš klasę visišku idiotu, kai per pamoką viešai pateikiau man žinomą vaikų atsiradimo versiją su gandru, kurios tikrumą man patvirtino kai kurie iš čia esančių asmenų!

♣♣ / ♠♠

А    Н    Е    К    Д    О    T    Ы

УМНЫЕ МЫСЛИ

(ПОЛЕЗНЫЕ ТЕМ, КТО НЕ ПОСЕЩАЕТ УРОКОВ В ШКОЛЕ)

♠♠♠♠

♣♣♣♣ 

Диктатура – это когда выбираешь то, что дают. Демократия – это когда выбираешь то, что хочешь, а получаешь то, что дают.

♦♦♦♦

Если ты думаешь, что справедливость победила, попробуй убедить в этом побежденных.

♦♦♦♦

Если крокодил съел вашего врага, то это ещё не значит, что он стал вашим другом.

♦♦♦♦

Не говори человеку всю правду, когда хочешь с ним познакомиться: оставь это на тот случай, когда захочешь с ним расстаться.

♦♦♦♦

Писатель – это не тот, кто пишет, а тот, кого читают.

♣♣♣♣ 

♣♣♣♣

 Цивилизация привела к тому, что уже не важно, кто прав, а кто не прав; важно, чей адвокат лучше.

♦♦♦♦

Это раньше люди были начитанные, а сейчас – нагугленные.

♣♣♣♣

Раскаяться никогда не поздно, а согрешить можно и опоздать.

♣♣ / ♠♠

Товарищ, помни! Желая здоровья людям, ты желаешь обнищания медикам!

♦♦♦♦

Мало радоваться жизни. Хочется, чтобы и она радовала.

♦♦♦♦

То, чего хочется, всегда кажется необходимым.

♦♦♦♦

Чем меньше своего, тем легче его с чужим перепутать.

♦♦♦♦

Одни отдыхают летом, другие – там, где лето.

♣♣♣♣

Тот, кто привык убивать время, должен помнить, что время тоже в долгу не останется.

♣♣♣♣

♦♦♦♦

Невозможно любить государство на одну пенсию.

♦♦♦♦

Иногда только промахнувшись, понимаешь, как ты попал.

♣♣♣♣

Чтобы стать богатым, необходимо три вещи: ум, талант и много денег.

♠♠♠♠

Только наш клиент в графе „Телефон“ мог написать Samsung.

♣♣ / ♠♠

Не дать женщине договорить – это одна из форм изощренного садизма.

♣♣ / ♠♠

– Але, мам, тут папа кофе на полотенце белое пролил. замочить его или что?

– Отца не трогай. А полотенце в машинку брось, вечером сама разберусь.

♦♦♦♦

Не берите от жизни все. Не донесете!

♣♣♣♣

♦♦♦♦

Счастье приходит не тогда, когда вешаешь подкову, а когда снимаешь хомут!

♦♦♦♦

 Безумно влюблена в себя, пользуюсь взаимностью и не имею конкурентов.

♦♦♦♦

Не пытайтесь понять женщину – не приведи Господь, еще поймете.

♣♣ / ♠♠

Если тебе никто не завидует, спроси себя: „А правильно ли я живу?“

♣♣ / ♠♠

– Где пыль со стола! Там были записаны важные телефоны!

♣♣♣♣

Господи! Дай мне силы держать язык за зубами, пока я не соберусь с мыслями!

♦♦♦♦

И всё таки каблуки вещь необыкновенная… Надела – шикарная женщина, сняла – счастливый человек…

♣♣♣♣

Женщины предпочитают не тех мужчин, которые читают мысли, а тех, которые угадывают их желания.

♣♣♣♣

♣♣♣♣

Он называет свою жену „сокровище“, потому что люди постоянно спрашивают его:

– Где вы ее откопали?

♣♣♣♣

Дочь, когда я говорила тебе прийти домой как Золушка, я имела в виду в 24:00, а не в одной туфле и без платья.  

♣♣♣♣

Related posts