BŪTIS: SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA

JUOZO STEPANKEVIČIAUS

ŠIAURĖS IR BALTIJOS

ŠALIŲ MUZIEJAI –

DRAUGYSTĖS TILTAI

(Tęsinys. Pradžia 2020 – 07 – 04)

2020 – 09 – 19

♦♦

Seminaras Lietuvoje

2009.09.16-19 Seminaro dalyviai prie Lietuvos kelių muziejaus

O tai 2009–aisiais tokio pobūdžio tarptautinio seminaro dalyviai iš Islandijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos susirinko Lietuvoje, tada dar valstybės įmonės „Automagistralės“ patalpose įsikūrusio Vievio kelių muziejuje. Pačių dalyvių pripažinimu, renginio organizacija, įdomūs pasakojimai, ekskursijos, išvykos po įvairius Lietuvos kampelius jiems ilgam stipriai įstrigo atminty. Seminaro svečiai neslėpė, kad jiems nepamirštamą įspūdį paliko Vilniaus Senamiestis, bažnyčios, Druskininkai, Grūto parkas, nagingojo medžio drožėjo Antano Česnulio skulptūrų ekspozicija.

Visų dalyvių nuomone, ekonominės sunkmečio pasekmės, nuvilnijusios per visą pasaulį, turėjo įtakos ir atskirų šalių veiklai. Tačiau nevienodai. Antai Islandijoje žmonės muziejuose, tarp jų ir transporto Skogos mieste – pradėjo lankytis kur kas dažniau. O pasižiūrėti ten tikrai yra ko – ir XIX-XX amžiaus pašto, telegrafo, telefonų ryšių atributikos, ir archyvinių dokumentų, nuotraukų, žemėlapių, liudijančių atskirų epochų sąsajas su kelių, tiltų projektais, statybomis, remontais, ir per televizorius rodomų filmų fragmentų, ir atskirame paviljone esančių įvairių dešimtmečių kelių technikos eksponatų – greiderių, savivarčių, automobilių, motociklų.

Seminaro momentas. Kalba „Automagistralės“ direktorius Vladislovas Molis

Norvegai toliau plėtojo Nacionalinę tiltų, pastatų, magistralinių kelių apsaugos programą. Pasak prelegentų, tai ypač aktualu tebeaugant turistų srautams. Statomos taip pat naujos patalpos gausėjantiems eksponatams, archyvams, bibliotekoms. Tam, kaip Skandinavijoje įprasta, negailima nei laiko tyrimams, nei valstybės dėmesio bei lėšų. Metinis Lilehameryje įsikūrusio muziejaus biudžetas mūsų pinigais viršija 7 milijonus litų, ten dirba 20 žmonių.

Švedijos kelių muziejaus, įsikūrusio Borlangės mieste, reikmėms lėšų taip pat pakanka. Tenykštis dėmesys istoriniams dokumentams, senų kelių priežiūrai sėkmingai derinamas su nūdienos aktualijomis, ypač aktyviai dalyvaujant saugaus eismo akcijose.

Veiklos mastais labiausiai su norvegais konkuruojantys, bet labiau privačia kryptimi žengiantys suomiai džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu ir su valstybine savo šalies Kelių direkcija. Vien „Mobilia“ muziejaus naujoms patalpoms statyti papildomai skiriama daugiau kaip 8 milijonai litų. Suomiai nebe pirmi metai išnaudoja geografinius muziejaus apylinkių privalumus, čia pelningai veikia senų automobilių renovacijos dirbtuvės, naujos rinkodaros idėjos operatyviai ir efektyviai propaguojamos viešojoje erdvėje.

Statybomis, nepaisant kiek kitokios finansinės padėties, užsiima ir Varbiusės kelių muziejaus šeimininkai estai. Jų nuomone, dera išnaudoti tą momentą, kai darbų kainos kritusios perpus. Estai taip pat nemažai dėmesio skiria saugaus eismo akcijoms, populiarios čia ir Parodų dienos, per kurias itin gausiai lankosi šeimos.

Latvijos kelių muziejaus atstovė dažniausiai apžvelgia aktualiausius savo šalies aplinkosaugos programos momentus, taip pat naujausius Šlokenbekos muziejuje atsiradusius dokumentus ir eksponatus, susijusius su Baltijos šalių kelių plėtros istorija.

Danijos delegacija džiaugiasi pirmaisiais neseniai atidaryto savojo muziejaus eksponatais, planuoja visapusiškai plėtoti eksponatų mainų programą.

Vievio kelių muziejus

Muziejus atidarytas Vievyje 1995 m. spalio 19 d. minint automagistralės Vilnius-Kaunas 25 metų sukaktį. Įsikūręs miesto centre, buvusios valstybės įmonės „Automagistralė” patalpose, jis turi 1060 m² ekspozicinio ploto.

Per palyginus neilgą gyvavimo laikotarpį muziejus sukaupė per 6000 eksponatų, atspindinčių Lietuvos kelių istoriją nuo Romos imperijos laikų iki mūsų dienų. Tai tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kt. statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai, kelio ženklai. Tai ir senasis akmenskaldžio apavas „čempės”, skirtas apsaugoti kojas nuo kūjo smūgio skaldant akmenis, tai ir garsioji „kalamaška”, savivartis vežimas, pagrindinis Žemaičių plento tiesimo mechanizmas, tai ir daugelis kitų unikalių eksponatų.

Muziejaus vadovas Juozas Stepankevičius pristato muziejaus kolekcijas

Fonduose saugomi senieji Lietuvos kelių muziejiniai žemėlapiai, nuotraukų albumai. Sukaupta daug knygų, žurnalų, kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis apie kelių tiesimą ir priežiūrą. Čia pamatysime ir unikalią daugiau kaip prieš 100 metų Tilžėje išleistą knygelę „Įrankis pagerinimui ir sutaisymui šosejų ir paprastų kelių”. Muziejuje saugomi S.Kerbedžio, P.Vileišio, kitų žymiausių praeities ir dabarties kelininkų portretai, nuotraukos. Tarp kitų eksponatų ir žalvarinė lenta, nulieta tilto per Nemuną 1930 m. pastatymo proga.

Gausiai iliustruotuose ir reguliariai naujausia medžiaga papildomuose stenduose pasakojama apie kelių tiesėjus, jų atliktus darbus. Pateikiama daug duomenų apie Lietuvos kelių vystymosi raidą nuo Gintaro kelio, Žemaičių plento iki šių dienų magistralių Vilnius – Kaunas – Klaipėda, Vilnius – Panevėžys, „ViaBaltica“.

Seminaro dalyviai prie didžiausio muziejaus eksponato

Muziejuje daug statybos medžiagų, uolienų, mineralų, kristalų pavyzdžių, atvežtų iš įvairių pasaulio kraštų. Veikia nedidelis, bet lankytojų labai mėgstamas medžioklės ir ekologijos skyrius.

Medinio tilto maketas

Originalios formos metalinių konstrukcijų paviljone eksponuojama prieškarinė ir pokarinė kelių tiesimo ir priežiūros technika, pradedant arkliniu skreperiu ir dvivagiu plūgu, baigiant milžinišku rotoriumi sniego valytuvu. Čia ir unikalus autentiškas kelių arklių traukiamas Genšelio firmos apie 1854 m. Vokietijoje pagamintas bitumo šildymo katilas, kūrenamas kelmais ir malkomis, daugybė kitų mechanizmų.

Muziejus, kurio pirmasis vadovas – vienas jo įkūrėjų ir aktyvus puoselėtojas, kelininkas veteranas, nusipelnęs kelių inžinierius Juozas Stepankevičius, užsiima edukacine, leidybine veikla. Muziejaus sukaupta medžiaga naudojasi mokslininkai, studentai, kelių inžinieriai.

Senieji kelio ženklai

Per metus muziejų aplanko daugiau kaip 5000 žmonių. Dažni svečiai – moksleiviai, šeimos, taip pat užsieniečiai, tolimiausių kraštų atstovai. Muziejaus ekspozicijas apžiūrėjo daugiau kaip trisdešimties šalių atstovai.

Pastaraisiais metais, aktyviai dalyvaujant ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, stipriai plėtojami ir tarptautiniai Vievio kelių muziejaus ryšiai. Nuo pat 2002 metų dalyvaujama kasmečiuose seminaruose su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, keičiamasi patirtimi, eksponatais.