BŪTIS: KŪRYBA / IŠMINTIS
ANDRIAUS ŠIMKAUS
20
TRYS ISTORIJOS APIE ASILĄ
ANDRIUS ŠIMKUS, www.dirst.lt 
2020 – 11 – 05
Sveiki,
♦♦
I. Liūtas, lapė ir asilas
Liūtas, lapė ir asilas išėjo drauge medžioti. Netrukus jie prigaudė daug žvėrienos. Liūtas liepė asilui visa tai padalyti. Asilas padalijo į tris lygias dalis ir mandagiai pakvietė liūtą bei lapę atsiimti savąsias.
Liūtas, supyko ant asilo, kam šis lygiai visiems padalijęs. Puolė ant jo ir sudraskė į gabalėlius. Po to kreipėsi į lape ir liepė jai dalyti. Lapė beveik visą sunešė į vieną tik krūvą, paskirdama tai liūtui, o sau pasiliko mažytį gabalėlį.
– Mano mieloji, – paklausė liūtas, – kas gi tave išmokė taip išmintingai dalyti grobį?
Lapė atsakė:
– O, karaliau, mane pamokė asilo likimas!
Laimingas tas, kas pasimoko iš kitų žmonių nepasisekimų.
II. Pasakėčia apie asilą
Kartą asilas įkrito į šulinį. Pradėjo garsiai rėkti ir šauktis pagalbos. Atbėgo asilo šeimininkas ir susiėmęs už galvos ėmė dejuoti: „Kaip gi jį iš ten ištraukti?“
Ilgai svarstęs galiausiai taip nusprendė: „Mano asilas senas. Nebe daug jam ir liko. Šiaip ar taip juk vis tiek planavau pirkti jauną. Šulinys jau beveik išdžiuvęs. Seniai ketinu jį užpilti ir iškasti kitą, geresnėje vietoje. Tai kodėl gi nepadarius viso to dabar, sykiu nesijaus ir pūvančio asilo dvoko…“
Pasikvietė žmogus į talką visus savo kaimynus. Čiupo visi draugiškai kastuvus ir ėmė užkasinėti žemėmis šulinį. Asilas iškart susivokė, kas čia vyksta, ir pradėjo baisingai žviegti, o paskui, visai netikėtai, užtilo. Po kelių žemės kastuvų šeimininką įveikė smalsumas ir jis nusprendė dirstelėti.
Atsivėręs vaizdas privertė jį didžiai suglumti. Kiekvieną ant nugaros kritusį gniužulą asiliukas purtė žemyn ir vėliau mindė kojomis. Gana greitai, visų bendram nustebimui, asiliukas pakilo viršun ir galiausiai tiesiog iššoko iš šulinio!
Gyvenime sutiksite daug įvairaus purvo su vis naujais ir naujais gniužulais. Kiekvieną kartą nusipurtykite žemes, kildami vis aukščiau ir aukščiau, kol galiausiai išlipsite iš šulinio. Kiekviena iškilusi problema – tai akmuo, galintis virsti laipteliu. Jei atkakliai ir kantriai tęsite – galite išlipti iš bet kokios, net ir pačios giliausios duobės.
III. Trečioji istorija…
,,Asinus Buridani arba Buridano asilas pasakoja legendą apie asilą, kuris atsiduria tarp dviejų identiškų šieno stirtų. Vargšas, neryžtingas gyvulys, negalėdamas apsispręsti, iš kurios kupetos ėsti, nudvesia didžiulėse filosofinėse kančiose. Man labiau patinka senas sakartveliečių tostas, kuris atpasakoja Buridano asilo istoriją, tik ten jis, po ilgos kelionės, ištroškęs ir išalkęs, atsistoja tarp krištolo skaidrumo upės ir kvepiančio šviežio šieno kupetos. Niekaip negalėdamas apsispręsti, pirma ėsti ar atsigerti, iškeliauja į asilų rojų. Tostas siūlo nebūti asilais ir pirmiau pakelti taurę.
Paskutinius du mėnesius aš jaučiuosi kaip tas asilas, iki kelių įsibridęs į sraunią Koronos upę, vis besidairantis ir dvejojantis, į kurį krantą bristi. Deja, nei vienam krante nelaukia nei vyno upės, nei šafranu įdaryta ambrozija. Ant panašaus lyno, ištempto tarp dviejų Petrono bokštų smaigalių, balansuoja ir valstybių vyriausybės. Aukoti ekonomiką ar silpniausius visuomenės narius? Ir jei pradžioje didvyriškai atstatę krūtinę drąsiai šokome ant lyno bei nuskuodėme į priekį, tai vėliau, pažvelgus žemyn, prisiminėm, kad turim aukščio baimę, kelnėse atsirado balastas, kurį pakeliui ne taip paprasta išbarstyti. Vienoje pusėje byranti ekonomika, kitoje – visuomenės sveikata. Balansuoti, kad nei viena, nei kita nenugarmėtų į bedugnę nėra taip paprasta. Balansuoti ir skaičiuoti vietas intensyviojoje terapijoje. Be skiepų bandos imuniteto nebus, turim išgyventi ir turim pasiruošti.
Paprasta yra pezėti, kaip reikėjo daryti, ir visai kas kita lakstyti po 15-20 tūkstančių žingsnių per dieną įvyniotam į portatyvinį celofaninį prezervatyvą. Visai nepaprasta šitam polietileno įpakavime kaip sasyskai iš pirmo karto pataikyti į veną, intubuoti, operuoti. Per trisdešimt minučių imi virti savo paties sultyse. Akvalangą primenantys apsauginiai akiniai drėksta ir rasoja greičiau nei Ana Stil iš “Penkiasdešimt pilkų atspalvių”. Respiratoriai N95 sumažina ne tik virusų, bet ir deguonies patekimo tikimybę. Nuolatinė hipoksija ir deguonies badas smegenims, toliau dirbti atsisakančios rankos bei kojos, streiką skelbianti ir nebemąstanti galva. Aš kaip niekas kitas noriu, kad visas šitas šūdas kuo greičiau baigtųsi. Noriu savo planinių ligonių, noriu savo operacijų, noriu vėl būti gydytoju, o ne b@biu labdariniame celofaniniame apvalkale.“
Autorius: Ciniškas Chirurgas 2020 gegužės 21d.
Būkime ir likime sveiki,
Andrius 
