BŪTIS: PAMĄSTYMAI # ANDRIAUS ŠIMKAUS PUSLAPIS <23> ŠVIETIMAS FORMUOJA MĄSTYMĄ # 2020 – 11 – 10

BŪTIS: PAMĄSTYMAI 

ANDRIAUS ŠIMKAUS

23

ŠVIETIMAS FORMUOJA MĄSTYMĄ

ANDRIUS ŠIMKUS, www.dirst.lt

2020 – 11 – 10

Sveiki,

Štai įdomi medžiaga mąstysenai lavinti.

,,Kai tik pradedame filosofuoti … pastebime, kad net ir kasdieniškiausi dalykai iškelia klausimų, į kuriuos galima atsakyti tik labai neišsamiai.“

Bertando Russell

I. Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių…

 Sakoma: “Žmogus gyveni, mokinies ir durnas miršti…”

Bet ar visada tai tiesa?

Negi neįmanoma kitaip?

Kur priežąstis? Galbūt švietime?

Jeigu švietime, tai ar jis lygus ugdymui?

II. Senovės mąstytojai – apie šviesą ir šešėlius ugdymev

Platonas veikale ,,Valstybė“ (360 m. pr. Kr.) puikiai vizualiai aprašė šiuolaikinio kino ir televizijos, kaip informacijos šaltinio, paremto judančiais paveikslais, šmėžuojančio mums kasdienybėje prieš akis principą. Žmonės neišsilavinę filosofiškai parodomi kaip kaliniai, prirakinti nuo gimimo prie olos, ant kurios krenta šešėliai formuodami realybę – tikrovės visumą.

,,Olos alegorija – pateikta graikų filosofo Platono veikale „Valstybė“ tam, kad būtų galima perteikti „švietimo poveikį ir jo trūkumą mūsų aplinkoje“ (….).

Dialogo metu Sokratas apibūdina grupę žmonių, kurie visą savo gyvenimą buvo grandinėmis prirakinti prie urvo sienos. Žmonės žiūrėjo į šešėlius, projektuojamus ant tuščios sienos, objektų, einančių priešais ugnį, esančią už jų, ir duodavo šešėliams vardus. Šešėliai buvo visa kalinių realybė. Sokratas aiškina, jog filosofas yra kaip kalinys, kuris yra išlaisvintas iš urvo ir pradeda suprasti, kad šešėliai ant sienos yra visai ne realybė, jis gali suvokti tikrąją, o ne dirbtinę, kalinių matytą šešėlių realybę. Oloje likę kaliniai nenori ištrūkti iš šio kalėjimo, nes jie nežino kitokio gyvenimo.“

Wikipedia.org

III. Kas formuoja mąstymą (pasaulėžiūrą)

,,Kad senatvė mus atveda į vaikystę – niekis. Iki pat senatvės mes vaikai; štai kas!

V. Gėtė, Faustas

Kaleidoskopas – faktologija

Kaleidoskopas(gr. kales – grožis + eidos – reginys + skopeo – žiūriu): 1. vamzdelio pavidalo žaisliukas, kurio viduje yra plokščių ir palenktų veidrodžių; tarp jų įsprausti spalvoti stikliukai bei akmenukai, atsispindėdami veidrodžiuose, sudaro simetriškus raštus ir spalvotas figūras; jos keičiasi, kai tik papurtai žaisliuką; 2.prk. greitas vaizdų, įspūdžių, nuotaikos keitimasis.

www.lietuviuzodynas.lt

Televizija, kinas, internetas

,,Šiuolaikinio žmogaus gyvenime labai daug išorinio triukšmo: televizijos laidos ir žinios, radijo šou ir muzika, įvairi informacija internetu ir t.t.. Mes nuolat gyvename informaciniame triukšme.

Visa tai dažniausiai ne tik neturi jokios vertės, bet ir perpildo žmogaus sąmonę ir pasąmonę didžiuliu kiekiu atsitiktinės, neturinčios jokių ryšių, o kartais ir prieštaraujančios viena kitai informacijos.

Tai formuoja kaleidoskopinį mąstymą – chaotišką informacijos kratinį. Ir visi jame esantys vaizdiniai, svetimos nuomonės, nuostatos ir faktai sukuria supratingumo ir sąmoningumo iliuziją bei atbukina žmogaus gebėjimą savarankiškai mąstyti ir daryti savo išvadas.

Tai ypač ryšku dabartiniuose ginčuose: ten nėra laisvo, grįsto tikrais gyvenimo faktais loginio ar kritinio mąstymo, bet labai plačiai apeliuojama į šablonines citatas, įvairias autoritetų nuomones, straipsnius oficialioje spaudoje bei greitai pereinama į asmeniškumus ir emocinį spaudimą.

Kaleidoskopinio mąstymo paradoksa – žmonės neturi savo nuomonės ir pasaulėmatos, jie tik atkartoja kitų nuomones, bet.. skaito jas savomis ir yra įsitikinę, kad mąsto savarankiškai.

ŠALTINIS

Mozaika – metodologija

„Daugelis dalykų mums nesuprantami ne dėl to, kad mūsų supratimas silpnas, o dėl to, kad tie dalykai neįeina į mūsų supratimų ratą“

Kozma Prutkovas

Mozaika – (pranc. mosaïque, it. Mosaic (quadro) – margas paveikslas; sk. mozâjika): 1. dekoratyvinių paveikslų ir vaizdų iš smulkių spalvotu akmenėlių, marmuro, stiklo, keramikos, metalo gabaliukų, išdėstytų ant tam tikro pagrindo ir sutvirtintų skiediniu, kaip sienų, skliautų, grindų, meno dirbinių puošmena;(…)

www.lietuviuzodynas.lt

IV. Pasaulėžiūra

Pasaulėžiūra – kai žmogus pats ar kitų padedamas, susiklostančių aplinkybių įtakoje dėlioja faktus kaip mozaikos akmenėlius, ir visuminis pasaulio matymas -„pasaulio paveikslas“ ryškėja. Tam reikalinga aiški metodologija, nes vis toliau skęsime informaciniame cunamyje.

Technologijų vystymosi greitį galime iliustruoti pasitelkę futurologo Dave Evans (kompanija Cisco) 2009 metų pabaigos informaciją:

# Šiandien žinome 5% to, ką žinosime po 50 metų. Kitaip tariant, 95% žinių, prieinamų žmonėms 2060 metais, bus ateinančių 50-ties metų atradimų rezultatas.

# Per artimiausius du metus informacijos kiekis pasaulyje kasmet didės 6 kartus, o korporatyvinių duomenų kiekis-50 kartų.

# Dviejų ateinančių metų bėgyje informacijos kiekis Pasauliniame Tinkle padvigubės kas 11 valandų.

# Apie 2015 metus žmonija kasmet sukurs informacijos kiekį, kuris 92,5 milijono kartų viršys JAV kongreso bibliotekos (didžiausios pasaulyje informacijos saugyklos) informacijos kiekį.

Šaltinis

Jau dabar pasaulyje susiklosčiusi situacija tik įrodo, kad žmonės nesugeba rūšiuoti ir sisteminti informaciją – nebeatskiria draugo nuo priešo, sveikatos nuo ligos ir t.t. Gyvename faktologiniame kaleidoskope, kai informaciniai akmenėliai sukrenta sukurdami vis naują vaizdą, negalime įžvelgti  tarp įvykių priežąstinių ryšių ir pasekmių.

Apibendrinant galima pasakyti tiek, kad švietimo reikšmė žmogaus auklėjimo procese neginčijama, tik švietimas iš tikro nelygu švietimui…

Klausimas vienas, kieno rankose šis įrankis – kai žmogėdra naudojasi peiliu ir šakute, tai jis tam tikra prasm  žmogų taip pat myli

Perfrazuojant – peilis tik įrankis, kuriuo galima duonos atriekti, arba kitam sukelti skausmo… priklauso, kieno rankose ir kas priima sprendimą, kam peilis panaudojamas. 

 Knygos, kinas, televizija, internetas, kompiuterizacija – tik priemonės, kurios gali laikyti Žmogų informaciniame konclageryje arba tarnauti Žmogui išlaisvinant jo kūrybinį potencialą.

,,Būsimos globalinės transformacijos pagrindu laikomas paties žmogaus, kuris dabar yra nedorų, sąmoningai primestų elgesio stereotipų įkaitas, pasikeitimas. Pokyčiai bus įvedami į visuomenę autosinchronizacijos režimu per tuos žmones, kurie, nepaisant milžiniškos, sąmoningai suformuotos informacinės matricos pasipriešinimo, visgi neprarado noro būti Žmogumi; kas ketina įskiepyti į savo vaikus, anūkus, supančius žmones Dievo panašumo elementus, padaryti juos Kūrėjais, įsisavinančiais genetiškai nulemtą vystymosi potencialą, iš tiesų laimingais ir sėkmingais.

ŠALTINIS

„Atsitikimas – tai Dievo pseudonimas, kuomet jis nenori pasirašyti savo tikruoju vardu“ 

Anatol Frans

Geros visiems sveikatos,

Andrius

Related posts