BŪTIS / SVEIKATA / SOCIALINIO TEISINGUMO POBŪDŽIO PAŽIŪROS # JONO PAULAUSKO PUSLAPIS <6> VDI INFORMACIJĄ # 2020 – 11 – 13

BŪTIS / SVEIKATA / SOCIALINIO TEISINGUMO POBŪDŽIO PAŽIŪROS

JONO PAULAUSKO

6

VDI INFORMACIJA

 

 JONAS PAULAUSKAS, www.dirst.lt 

2020 – 11 – 13

VDI informacija dėl COVID-19 ligos ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos priemonių

Vilniaus Žurnalistai (vilniausvaldyba@gmail.com)

2020 – 11 – 11

VDI informacija dėl COVID – 19 ligos ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos priemonių

Laba diena, gerbiami kolegos,

Lietuvos žurnalistų sąjunga dalijasi aktualia informacija, kurią pateikė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Informuojama apie parengtas rekomendacijas darbdaviams kaip apsaugoti rizika susirgti COVID-19 ligą patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu (Priedas 1) ir siūloma susipažinti su Rekomendacijomis psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimui (Priedas 2).

##

Manau, kad ši informacija bus naudinga ne tik žurnalistams. Todėl siūlau ją išplatinti ir nternet platybėse.

 Jonas Paulauskas, www.dirst.lt

##

Pabrėžtina, kad psichologinis smurtas darbe vertintinas kaip psichosocialinis profesinės rizikos veiksnys, o darbdavio pareiga atlikti visų esamų/galimų profesinės rizikos veiksnių vertinimą įskaitant ir psichosocialinius veiksnius.

 ##

Norėtųsi tikėtis ir linkėti, kad šiame laiške teikiama informacija bus tinkamai įvertinta.

Pagarbiai,

Honorata Česlava Kolodinskaja

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Vilniaus teritorinis skyrius

Tel. (8 5) 210 4721

El.p. honorata.kolodinskaja@vdi.lt

Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius, tel. (8 5) 265 0193, faks. (8 5) 213 9751, el. p. info@vdi.lt

Konsultuojame:

Raštu: užpildžius elektroninę paklausimo formą arba Facebook‘e

Telefonu: (8 5) 213 9772 I-IV: 9:00-16:00; V: 9:00-15:00; pertrauka 12:00-13:00

Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite raštu arba pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750

REKOMENDACIJOS DARBDAVIAMS, KAIP APSAUGOTI RIZIKĄ SUSIRGTI COVID-19 LIGA PATIRIANČIUS ASMENIS NUO UŽSIKRĖTIMO DARBO METU

Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei organizuoti prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatant įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskiriant darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

Rekomendacijos parengtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės COVID19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių plano 1.2.3 ir 4.4.1 punktuose nurodytas priemones.

Siekiant tinkamai suvaldyti COVID-19 ligos plitimą trumpuoju laikotarpiu ir užtikrinti COVID-19 ligos prevenciją privaloma atnaujinti profesinės rizikos vertinimą įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje (toliau – įmonė), atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę. Profesinės rizikos vertinimo išdavoje įvertinama, kokių papildomų prevencijos priemonių reikia susidariusios epidemiologinės situacijos metu užtikrinant būtinųjų funkcijų vykdymą, parengiamos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane, darbo tvarkos taisyklėse, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose ir kt.) įtvirtinamos priemonės:

Darbuotojų srautų valdymui:

 numatoma, kokie darbai organizuojami (bus organizuojami) nuotoliniu (jeigu įmanoma) būdu;

 nustatoma, kaip bus mažinamas darbuotojų skaičius pamainose, kad darbo, pietų pertraukų, specialiųjų ir kitų pertraukų metu darbo, valgymo/poilsio, persirengimo patalpose, koridoriuose esančių darbuotojų skaičius būtų sumažintas iki minimalaus skaičiaus (darbuotojų užduočių rotacija, vidinės kontrolės valdymas ir kt.). Taikomos organizacinės darbuotojų srautų valdymo priemonės turi užtikrinti, kad būtų išlaikytas atitinkamas (ne mažiau kaip 1 metro) atstumas tarp dirbančių darbuotojų arba įmonės patalpose būtų įrengiamos pertvaros tarp darbo vietų (nesant tokių galimybių, darbuotojai aprūpinami atitinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis). Organizuojant darbą biuruose rekomenduojama sudaryti galimybę darbuotojams dirbti po vieną kabinete, taip mažinant fizinio kontakto su kitais darbuotojais riziką;

 parengiama tvarka, kaip bus reguliuojamas darbuotojų, esančių rūkymo patalpose, tualetuose, skaičius (pvz., sutartinių ženklų pagalba);

 paskiriami darbdavio įgalioti asmenys, kurie kontroliuos naujo darbo organizavimo reikalavimų vykdymą.

Darbuotojų aprūpinimui asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP):

 pagal poreikį darbuotojai privalo būti aprūpinti: vienkartinėmis pirštinėmis; kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis – vienkartinėmis medicininėmis (chirurginėmis) kaukėmis, jei yra galimybė, – FFP2 respiratoriais; veido skydeliais, apsauginiais akiniais;

 įvertinamas dezinfekavimo priemonių bei privalomų (vienkartinės pirštinės, vienkartinės medicininės (chirurginės) kaukės) darbuotojų apsaugai nuo COVID-19 ligos AAP poreikis,

įsigyjamas minėtų priemonių rezervas. Rekomenduojama įsigyti ir turėti įmonės rezerve vieno mėnesio laikotarpiui būtinųjų funkcijų užtikrinimui reikalingą dezinfekavimo priemonių bei privalomųjų AAP kiekį;

 darbuotojams, kurie galimai turės artimą kontaktą su asmenimis, sergančiais COVID-19 liga ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, arba grįžusių ar atvykusių iš užsienio valstybių, įrašytų į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, padidintos apsaugos (FFP2 (FFP3) respiratoriai, apsauginiai akiniai, apsauginiai drabužiai (chalatai, kostiumai, apsauginė avalynė, vienkartiniai neperšlampantys batų dangalai, galvos apdangalai)) priemonės įsigyjamos ir saugomos rezerve, atsižvelgiant į profesinės rizikos vertinimo išdavoje nustatytą poreikį;

 parengiama AAP naudojimo/keitimo ir dezinfekavimo tvarka, numatant, kad AAP keičiamos vadovaujantis gamintojo pateiktais nurodymais, vienkartinės medicininės (chirurginės) kaukės – kai sudrėksta, užsiteršia ir ne rečiau negu kas 4 valandas, o vienkartinės pirštinės – priklausomai nuo kontakto su galimai užterštais paviršiais dažnumo. Vienkartinių AAP negalima naudoti pakartotinai. AAP, kurioms yra leistinas dezinfekavimas, numatyti kas, kaip dažnai ir kokiu būdu jas dezinfekuos;

 patikslinama darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarka, numatant darbuotojų instruktavimą/mokymą, kaip teisingai naudoti AAP: kaip jas teisingai užsidėti ir nusiimti, kiek laiko naudoti, kaip paruošti (dezinfekuoti) pakartotinam naudojimui (jei tai leidžiama);  paskiriami darbdavio įgalioti asmenys, kurie instruktuos/mokys darbuotojus, kontroliuos, kad darbuotojai naudotųsi išduotomis AAP, laikysis higienos reikalavimų.

 Darbuotojų asmens higienos užtikrinimui:

 numatomos atitinkamai pažymėtos vietos darbo patalpose, ypač prie centrinio įėjimo į darbo patalpas, kuriose įrengiami (bus įrengiami) rankų dezinfekcinių skysčių dozatoriai, užtikrinant nuolatinį jų papildymą;

 parengiamos vaizdinės priemonės, numatant jų patalpinimo vietas, raginančios darbuotojus pertraukėlių metu plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, dezinfekuoti rankas dezinfekcinėmis priemonėmis, o ypač –  neliesti rankomis veido;

 jei darbuotojai, atlikdami funkcijas, privalo dėvėti darbo drabužius, parengiamos priemonės, sudarančios sąlygas asmeninius darbo drabužius ir AAP laikyti atskirai nuo kasdienių drabužių. Darbo drabužiai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami, AAP prižiūrimos pagal jų instrukcijas;

 paskiriami darbdavio įgalioti asmenys, kurie užtikrins, kad sanitarinėse patalpose (tualetuose, dušuose ir kt.) būtų pakankamas kiekis asmens higienos priemonių (muilo, popierinių vienkartinių rankšluosčių, dezinfekavimo priemonių ir pan.), atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, kad darbuotojai būtų raginami bei išmokyti, kaip tinkamai plauti ir dezinfekuoti rankas.

Patalpų priežiūrai ir dezinfekcijai:

numatomas:

 reguliarus visų darbo patalpų vėdinimas ne rečiau kaip 1 kartą per valandą, patalpas po kiekvienos pamainos vėdinant ne trumpiau kaip 60 min., priklausomai nuo darbo patalpų ploto;

 reguliarus darbo / persirengimo / buitinių / sanitarinių patalpų paviršių (rūbų spintelių, durų rankenų, suolų, kėdžių, stalų, palangių ir pan.) valymas drėgnuoju būdu su dezinfekuojančiomis priemonėmis  ne rečiau kaip vieną kartą per dieną / pamainą (arba po kiekvienos pamainos);  nuolatinis bendrai naudojamų darbo priemonių, įrenginių, darbo paviršių, šviesos jungiklių, durų rankenų dezinfekavimas, priklausomai nuo juos naudojančių asmenų skaičiaus (kaip galima dažniau, bet ne rečiau kaip 2 kartus per dieną);

 paskiriami darbdavio įgalioti asmenys, kurie užtikrins, kad būtų įgyvendinamos patalpų priežiūros ir dezinfekcijos priemonės.

Darbuotojų sveikatos stebėsenai:

 įtvirtinama darbuotojų pareiga, turint į COVID-19 ligos panašius simptomus, tokius kaip gerklės skausmas, karščiavimas, čiaudulys ar kosulys, taip pat viduriavimas, vėmimas, informuoti apie tai tiesioginį vadovą ir nevykti į darbą (vykti namo) bei nuotoliniu būdu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba telefonu Nr. 1808 susisiekti su savo šeimos gydytoju. Jeigu darbuotojui pasireiškė minėti simptomai darbo vietoje, darbuotojas izoliuojamas patalpoje, neleidžiama jam vaikščioti bendro naudojimo patalpomis, aprūpinamas nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis (veido kaukėmis, respiratoriais ir kitomis priemonėmis) bei rankų dezinfekcijai skirtomis priemonėmis. Taip pat darbuotojams privaloma pranešti apie išvykimą į užsienį (atsižvelgiant į oficialiai skelbiamą dėl COVID-19 paveiktų šalių sąrašą), kontaktus su asmeniu, išvykusiu/grįžusiu į/iš užsienį (atsižvelgiant į oficialiai skelbiamą dėl COVID-19 paveiktų šalių sąrašą) bei kontaktus su asmeniu, kuriam nustatyta COVID-19 liga per pastarąsias 14 dienų;

 parengiama darbuotojų sveikatos stebėsenos tvarka, numatant galimybę matuoti darbuotojų kūno temperatūrą bekontakčiais termometrais, tik atvykus į.. darbą arba pagal poreikį. Darbuotojams, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu darbo vietose dirbti draudžiama. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, darbdavys, turėdamas pagrindo manyti, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 31 dalies nuostatomis;  paskiriami darbdavio įgalioti asmenys, kurie informuos ir supažindins darbuotojus su COVID-19 simptomais, ligos prevencija, jų sveikatos stebėsenos tvarka bei minėtomis pareigomis pranešti apie susirgimą ar sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, darbuotojų atsakomybę už lokaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymą, o taip pat vykdys darbuotojų sveikatos stebėseną.

Pavojaus užsikrėsti COVID-19 liga nuo trečiųjų asmenų (pirkėjų, klientų, lankytojų, interesantų, paslaugų gavėjų ar teikėjų ir kt.) valdymui:

 numatomos informacijos, norintiems patekti į patalpas tretiesiems asmenims, pateikties vietos bei informacijos turinys. Informacijoje nurodomos privalomos asmens higienos (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.) normos, kitos būtinos apsaugos priemonės;

 sumažinama galimybė patekti į darbo patalpas tretiesiems asmenims, ribojant patekimo į įmonės patalpas vietas, atsisakant fizinio darbuotojų bendravimo su trečiaisiais asmenimis, jei būtinas fizinis bendravimas, jo trukmę sumažinant iki minimalaus laiko. Ribojamas įmonės patalpose (teritorijoje) vienu metu esančių trečiųjų asmenų skaičius;

 numatomos paslaugų tiekimo/gavimo vietos/patalpos; patvirtinama darbuotojų, kurie turės kontaktą su trečiaisiais asmenimis, aprūpinimo AAP tvarka;

 numatoma galimybė matuoti trečiųjų asmenų kūno temperatūrą (bekontakčiais termometrais), neįleisti į patalpas karščiuojančių asmenų, nekontaktuoti su jais;

 patvirtinama aplinkos valymo ir dezinfekcijos paslaugos teikimo vietoje tvarka. Rekomenduojama valymą ir dezinfekciją atlikti vadovaujantis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (kai galimas užteršimas SARS-COV-2 virusu) (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/

REKOMENDACIJOS%20dezinfekcijai%20 20200327%20(1).pdf);

 paskiriami darbdavio įgalioti asmenys, kurie užtikrins minėtų reikalavimų vykdymą

 Pavojaus, įmonės darbuotojui patvirtinus COVID-19 ligą, valdymui parengiama tvarka, kurioje numatoma, kad:

 sužinojus apie įmonės (įmonės padalinio) darbuotojui patvirtiną COVID-19 ligą (gavus informaciją iš darbuotojo arba gavus informaciją apie darbuotojo turimą nedarbingumo pažymėjimą), nedelsiant apie tai informuojamas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

 skyriaus patalpose, kuriose dirbo susirgęs darbuotojas, nedelsiant sustabdomi darbai;

 pagal galimybes identifikuojami visi galimai kontaktavę su užsikrėtusiuoju darbuotojai, informuojant juos, apie jiems taikomą saviizoliaciją;

 organizuojama darbo patalpų dezinfekcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis „Dėl aplinkos valymo ir dezinfekcijos, esant nepalankiai COVID-19 situacijai“;

 darbai atnaujinami praėjus privalomam minimaliam dezinfekcijai naudotų medžiagų veikimo ir pasišalinimo iš aplinkos laikui, vadovaujantis darbo aplinkos valymą ir dezinfekciją atlikusios įmonės rekomendacijomis;

 įgyvendinus organizacines, įdiegus kolektyvines bei aprūpinus asmeninėmis apsaugos priemonėmis sugrįžti į darbo vietas įmonės patalpose bei atnaujinti darbus leidžiama tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga;

  paskiriami darbdavio įgalioti asmenys, kurie užtikrins minėtų priemonių įgyvendinimą.

Patarimai, kaip nesukelti darbuotojų, esančių didesnėse rizikos susirgti sunkia COVID-19 liga grupėse, diskriminavimo:

 įmonės lokaliniuose teisės aktuose vienareikšmiškai apibrėžti, kad prevencijos priemonės nuo COVID-19 ligos taikomos visiems darbuotojams be išimčių, atsižvelgiant į profesinės rizikos vertinimo dokumentus; 

įmonės lokaliniuose teisės aktuose numatyti galimybes darbuotojams, kurie turi pagrindo manyti, kad yra didesnės rizikos susirgti COVID-19 liga grupėje, galimybes naudoti aukštesnio apsaugos lygio AAP, teikti prašymus dirbti nuotoliniu būdu, prašyti suteikti atostogas ne grafike nustatytais terminais;

 nurodyti darbdavio įgaliotiems asmenims aiškiai ir tinkamai komunikuoti darbo kolektyvo viduje, atsakyti į visus darbuotojų klausimus bei netoleruoti neetiškų pasisakymų tokių darbuotojų atžvilgiu, o jeigu tokių būtų, nedelsiant užkirsti jiems kelią ir organizuoti visiems darbuotojus mokymus lygių galimybių ir/ar nediskriminavimo tema;

 kontroliuoti, kad tarpasmeniniai santykiai tarp kolegų būtų pagrįsti pagarba ir etišku elgesiu, moralinėmis vertybėmis, emocijomis ir ideologija;

 akcentuoti, kad darbuotojai vertinami pagal atliekamo darbo produktyvumą, darbo našumą, efektyvumą, pridėtinės vertės sukūrimą.

METODINĖS REKOMENDACIJOS  PSICHOLOGINIO SMURTO DARBO APLINKOJE PREVENCIJAI IR PSICHOSOCIALINIŲ DARBO SĄLYGŲ GERINIMUI

 I. TAIKYMAS

 1. Metodinės rekomendacijos darbdaviams, skirtos psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai, psichosocialinių darbo sąlygų gerinimui (toliau – Rekomendacijos) yra parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsniu, Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.A1-457/V-961, Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 (toliau – Metodiniai nurodymai), taip pat Tarptautinės darbo organizacijos Konvencija Nr. 190 Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje, Tarptautinės darbo organizacijos Rekomendacijomis Nr. R206 Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje ir taikytinos vykdant įvairias ekonomines veiklas.

2. Rekomendacijomis siūloma vadovautis darbdaviams, siekiant pagerinti psichosocialines sąlygas darbo vietoje bei vykdant psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją. Rekomendacijomis siekiama atkreipti dėmesį tiek į bendradarbių/vadovų smurtą, tiek į trečiųjų asmenų smurtą prieš darbe esantį asmenį.

3. Siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio reikalavimų įgyvendinimą, darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje nustatytą pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, darbdavys privalo vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.

4. Šios Rekomendacijos neapriboja darbdavių teisių priimti ir taikyti kitas priemones, užtikrinančias geresnę darbuotojų saugą ir sveikatą.

 II. PSICHOLOGINIO SMURTO DARBE APIBRĖŽIMAS

5. Psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos kokybinis (praktinis) vertinimas reikalauja specialių žinių bei patirties. Sunkumų kyla dėl to, kad daugelį psichosocialinių veiksnių sąvokų sunku tiksliai apibrėžti, nes šie veiksniai priklauso nuo subjektyvaus darbuotojo/darbdavio aplinkos suvokimo.

 5.1. Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą (Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, 3.9. punktas). Kitaip tariant, psichosocialinė rizika gali būti suprantama, kaip rizika darbuotojų psichinei ir fizinei sveikatai bei socialinei gerovei, kurią kelia psichosocialiniai veiksniai susiję su darbo santykiais.

5.2. Dažniausiai psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip nepriimtinas vieno ar kelių asmenų elgesys, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis.

5.3. Yra išskiriamos dvi pagrindinės psichologinio smurto pasireiškimo formos: priekabiavimas (kuomet pakartotinai ir sąmoningai išnaudojama, grasinama ir (arba) žeminama su darbu susijusiomis aplinkybėmis) bei smurtas (kuomet užpuolamas vienas ar daugiau darbuotojų ar vadovų su darbu susijusiomis aplinkybėmis). Šiuos veiksmus gali atlikti vienas ar darbuotojų grupė, klientai, paslaugų vartotojai ar kiti tretieji asmenys, siekdami pažeisti vadovo/-ų ar darbuotojo/-ų orumą ir (ar) sukurti priešišką darbo aplinką.

Pripažįstama, kad priekabiavimas ir smurtas gali pasireikšti:

 fiziniu, psichologiniu ir/ar seksualiniu išnaudojimu;

 neetišku elgesiu (vieną kartą ar sistemingai);  nepagarbiu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu.

Priekabiavimas ir smurtas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir gali paveikti bet kurios grandies darbuotoją, neatsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos sritį ar darbo santykių formą, tačiau tam tikruose sektoriuose patirti psichosocialinę riziką gali kilti žymiai didesnis pavojus. Darbo aplinkoje smurtas gali pasireikšti tarp to paties lygmens kolegų (horizontalus smurtas), tarp vadovų ir jų pavaldinių (vertikalus smurtas) bei darbuotojų ir kitų asmenų (klientų, vartotojų, trečiųjų asmenų ir kt.). Tai ekonominės veiklos sektoriai, kuriuose darbuotojams kyla didelė tikimybė (labiau tikėtina) patirti priekabiavimą ir smurtą, pavyzdžiui, transporto, sveikatos priežiūros, socialinės globos, mokymo, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos, laisvalaikio organizavimo sektoriai ir kt.  Tikėtina, kad darbuotojai, turintys kontaktus su įvairiais asmenimis, turi didesnę riziką patirti smurtą ir priekabiavimą darbo vietoje.

5.4. Nors pastebėti ir atpažinti smurto darbe apraiškas labai sudėtinga, tačiau skiriamasis smurto darbe pagrindinis požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką gali būti nesunkiai identifikuotas.

5.5. Išskiriamos tokios psichologinio smurto darbe išraiškos – nuolatinė nepagrįsta kritika, sarkazmas, pasikartojančios neigiamos pastabos, riksmai, darbuotojo ignoravimas, šmeižtas, manipuliavimas, viešas žeminimas, noras išjuokti, pasiekimų nuvertinimas, grasinimas atleisti iš darbo ir pan.

5.6. Pagrindinė ir dažniausia psichologinio smurto darbe pasekmė darbuotojui/vadovui yra patiriamas stresas – darbuotojo reakcija į nepalankius darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir (ar) santykių su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis psichosocialinius veiksnius (Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, 2.1. punktas).

III. SMURTO DARBE PREVENCIJA, NUSTATYMAS IR VALDYMAS

6. Darbdaviai yra atsakingi už psichosocialinių veiksnių įvertinimą ir valdymą. Kad padidintų darbuotojų supratimą apie smurtą darbe, darbdavys parengia aiškią priekabiavimo ir smurto politiką, išsamiai apibūdindamas atsakomybės lygius ir nustato tinkamo elgesio darbe standartus. Mažesnėse įmonėse priekabiavimo ir smurto politika gali būti mažiau formalizuota, tačiau bet kokiu atveju darbuotojai turi žinoti apie tinkamą elgesį ir gynybos galimybes, jei jie jaučiasi patyrę smurtą ir (ar) priekabiavimą. Svarbu įtraukti į šį procesą ir darbuotojų atstovus (darbo tarybas, profesines sąjungas bei darbuotojų atstovus ir kt.), kad darbdavio nustatytos prevencinės priemonės būtų pakankamos ir tinkamos.

7. Prieš psichologinį smurtą nukreiptą politiką sudaro:

7.1. įmonės vienareikšmiškai išreikštų nuostatų dėl psichologinės saugos garantijų bei psichologinio smurto darbe netoleravimo viešas deklaravimas;

7.2. informacinių susitikimų, seminarų bei mokymų organizavimas;

7.3. informacijos apie psichologinio smurto apraiškas pateikimas;

7.4. darbuotojų įtraukimas į šios problemos sprendimų priėmimą;

7.5. atsakingo asmens, kuriuo pasitikėtų visi darbuotojai, už priešsmurtinę veiklą paskyrimas; 7.6. smurto darbe atvejų registravimo ir nagrinėjimo tvarkos patvirtinimas;

7.7. informacijos apie galimą pagalbą smurto aukoms viešinimas. 7. Nustatyto psichologinio smurto atvejo priežastys šalinamos konkrečiais veiksmais ir bendromis viso kolektyvo pastangomis. Smurtas darbe susijęs su daugeliu psichosocialinės rizikos veiksnių, todėl sprendimuose numatomos ir įgyvendinamos psichosocialinės rizikos valdymo prevencijos priemones. Daugiau informacijos apie smurto šalinimo ir prevencijos priemones darbuotojams ir darbdaviams pateikta 1 priede. 

8. Išskiriami pirminiai, antriniai ir tretiniai smurto darbe prevenciniai veiksmai:

8.1. pirminė prevencija – veiksmai pašalinti smurto apraiškas ir taip sumažinti neigiamą jo įtaką darbuotojams, t.y. psichosocialinės ir fizinės darbo aplinkos gerinimas (darbo aplinkos keitimas; lanksčių darbo grafikų tvirtinimas; darbuotojų įtraukimas; grįžtamojo ryšio suteikimas); psichologinio smurto atvejų registravimas ir organizacijos kultūros ugdymas. Registruojant smurto atvejus ir juos išsamiai analizuojant išmokstama veiksmingiau valdyti psichologinį smurtą darbe. Pagarba, atidumu ir atvirumu grįstas bendradarbių, darbuotojų ir vadovo bendravimas, vadovo parama darbuotojams sprendžiant problemas mažina psichologinio smurto darbe riziką bei ugdo organizacinę kultūrą.

8.2. antrinė prevencija – prieš smurtą nukreiptos įmonės politikos formavimas. Antrinės prevencijos įgyvendinimo metu darbuotojai informuojami apie organizacijos parengtą prieš smurtą nukreiptą strategiją, organizuojamus mokymus vadovams ir darbuotojams psichologinio smurto temomis. Darbuotojai mokomi: kaip nustatyti galimas psichologinio smurto situacijas; kokie galimi psichologinio smurto šalinimo sprendiniai; bendravimo įgūdžių, kurie padėtų išvengti smurto ir/ar jį sumažinti; kaip skatinti teigiamą aplinką darbe bei teisinio gynimo galimybes. Vadovai mokomi: suprasti ir paaiškinti įmonės priešsmurtinę strategiją; pastebėti netinkamą savo ir darbuotojų elgesį; įvertinti darbo aplinką ir numatyti priemones, kurios padėtų išvengti psichologinio smurto darbe; padėti nukentėjusiems darbuotojams; užtikrinti informacijos apie patyrusius smurtą darbuotojus konfidencialumą pagal galiojančius teisės aktus; palaikyti  darbuotojus ir skatinti abipuse pagarba grįstą darbo aplinką.

8.3. tretinė prevencija – visapusė pagalba psichologinį smurtą patyrusiems asmenims ir taikomos drausminės nuobaudos smurtautojams.

Darbdaviai turi užtikrinti visų reikalingų specialistų (psichologų, psichiatrų ir kitų) pagalbą smurtą patyrusiems darbuotojams, kurie gali jausti nerimą, baimę, irzlumą, miego sutrikimus, pyktį, susierzinimą ir kitus. Skubiai suteikta tinkama pagalba sumažina smurtą patyrusių darbuotojų psichologinę traumą ir dėl to patiriamo streso lygį. Smurtą patyrusiam darbuotojui užtikrinama reintegracija į darbovietę arba perkėlimas į kitą darbą. Tokiais atvejais naudinga psichologo konsultacija (ypač jei sunku išsiaiškinti smurto priežastis) bei teisinė pagalba. Drausminių nuobaudų taikymas yra kraštutinė priemonė, gali būti taikoma kai abi pusės turi būti objektyviai išklausytos, atsižvelgta į paaiškinimus, aplinkybes, ankstesnį smurtautojų elgesį. Daugeliu atveju pakanka neformalaus sprendimo – pokalbio su smurtautoju, skirti jam psichologo konsultaciją. Jei to nepakanka, galimos tokios drausminės nuobaudos: raštiški įspėjimai, perkėlimas į kitą skyrių ar pareigas, atleidimas iš darbo.

9. Siekiant mažinti stresą darbe gali būti derinami visi prevenciniai veiksmai kartu.

10. Pati efektyviausia smurto darbe valdymo priemonė – problemos paviešinimas. Patyrusiems smurtą darbe reikia nebijoti prašyti pagalbos, kreiptis į darbuotojų atstovus, darbo tarybas, profesines sąjungas. Sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, sveikatos ir saugos atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas. Tam tikslui pasiekti, vadovai turi ne tik informuoti, bet ir motyvuoti visus darbuotojus netoleruoti smurto ir atskleisti galimus smurtautojus.

 Priedai

ATMINTINĖ DARBDAVIAMS

Darbdaviai yra įpareigojami:

 Organizuoti psichologinio smurto ir kitų psichosocialinės rizikos veiksnių darbo vietose vertinimą;

 Bendradarbiaujant su darbuotojais parengti trumpą ir veiksmingą smurto įveikos strategiją;

 Užtikrinti smurto atvejų registravimą ir analizę;

 Užtikrinti prieš smurtą nukreiptų veiksmų nepertraukiamumą;

 Užtikrinti priešsmurtinės strategijos tobulinimą;

 Užtikrinti neatidėliotiną aukų skundų analizę ir sprendimą;

 Skatinti atvirai kalbėti apie psichologinio smurto darbe problemą;  Kurti pagarba grįstą bendravimą;

 Nepalikti neišspręstų konfliktų;

 Nubrėžti aiškias kiekvieno darbuotojo atsakomybės ribas;

 Užtikrinti teisingumą ir saugumą;

 Stengtis įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimo procesus;

 Puoselėti prieš psichologinį smurtą nukreiptas vertybes;

 Skirti atsakingą asmenį, kuriuo visi pasitikėtų (psichologą, kitą specialistą, darbuotoją);

 Organizuoti mokymus, kviestis specialistus;

 Garantuoti konfidencialumą ir objektyvumą smurto aukos atžvilgiu;

 Garantuoti smurto aukoms tinkamą pagalbą;

 Taikyti drausmines priemones smurtautojams.

ATMINTINĖ DARBUOTOJAMS

Darbuotojai turi teisę:

 Į saugias darbo sąlygas, taip pat ir į darbo vietą be smurto apraiškų;

 Į aiškiai apibrėžtą vaidmenį darbe ir atsakomybę;

 Lankyti mokymus, skirtus smurto prevencijai;

 Rūpintis savo darbo kultūros puoselėjimu ir bendravimo kokybe;

 Derinti darbo ir asmeninio gyvenimo poreikius;

 Aktyviai dalyvauti vertinant profesinę riziką;

 Aktyviai dalyvauti įgyvendinant priešsmurtinę politiką ir kuriant strategiją;

 Naudotis priemonėmis, kurios numatytos prieš smurtą nukreiptoje strategijoje;

 Bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis;

 Netoleruoti prieš juos ir kitus asmenis nukreipto psichologinio smurto;

 Pranešti apie patirtą smurto atvejį, detaliai jį aprašyti. Pranešti apie patirtą smurto atvejį, detaliai jį aprašyti.

 .Pranešti apie patirtą smurto atvejį, detaliai jį aprašyti. 

 

 

Related posts