BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA

ROMUALDO ČERNECKIO

53/164

ČIPOLINAS IR DIRSČIUKAS

LII

2021 – 02 – 07

D.:

– Sveikas. Šį kartą aš tau skambinu. Tu kas savaitę manęs vis paklausi, kaip gyvenu, kaip gi man sekasi, pasidomi maniškiais pamąstymais apie geopolitinius pokyčius dabartiniame pasaulyje. Tad ir tu apie save išsamiau papasakok.

Č.:

– Labas vakaras. Gerai. Dabar gyvenu netoli Milano. Čia ypač nuostabi vietovės panorama. Turiu didelę šeima. Koronavirusas prie manęs iki šiolei neprilipo, o žmona bei du vaikai sėkmingai persirgo. Kiti, kaip ir aš, – laikosi.

Juk žinai, kad nekenčiu turtuolių, tų begėdžių spekuliantų, kurie iš nepasiturinčių žmonių išlupa paskutinius centus.

Su tavimi esame bendraminčiai, tavo pamąstymams visiškai pritariu, tad noriai bendraujame.

D.:

– Kas naujo? Vievyje oro temperatūra šiandien, sekmadienį, siekė -19° C. Tai jau panašu į normalią žiemą. Žinai gi, kad šio karantino laikotarpiu su Tomu būname kartu – abiems gerai! Jis, beje, neblogai šeimininkauja virtuvėje. Dažnai vakarais, panaršę po interneto erdvę, pasiklausome itališkų dainų, pasižiūrime jūsų tautos šokių. Patinka!

Č.:

– Ką pasakysi COVID – 19 pandemijos klausimu?

D.:

– Prasidėjo vakcinų ir skiepijimo vajus, kurio metu vyksta arši konkurencija vis besiaiškinant, kieno vakcinos geresnės, kai dėl prestižo norint gauti daugiau tų preparatų tarp valstybių vyksta nuožmios peštynės, o eilinių žmonių sveikata – nė motais!