BŪTIS: VILNIAUS APSKRITIES / ELEKTRĖNŲ KRAŠTO AKTUALIJOS 

211/363

DIRST: APIE BUTŲ ŠILDYMĄ PO

NAMŲ RENOVACIJOS

Informacijos šaltinis: 

Portale paskelbta: 2021 – 03 – 29

Aktuali šaltinio informacinė medžiaga: 

Dėl butų šildymo modernizuotuose daugiabučiuose namuose

2021-03-25

Šildymo sezono metu gaunama nusiskundimų iš renovuotų daugiabučių namų gyventojų dėl vėsių, nešylančių radiatorių. Dauguma besikreipiančių gyventojų teigia, kad iki namo renovacijos radiatoriai buvo daug šiltesni nei po renovacijos ir teiraujasi, kodėl taip yra.

Modernizuotame name šilumos poreikis šildymui yra kone perpus mažesnis nei iki renovacijos, todėl akivaizdu, kad radiatoriai ir neturi būti tokios pat temperatūros kaip prieš renovaciją. Tam, kad būtų užtikrintas tolygus visų namo butų šildymas, o tuo pačiu taupoma šilumos energija, namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniame projekte yra numatomi, o statybos metu įrengiami termostatiniai ventiliai (toliau – Termostatai) prie kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus). Termostatas yra automatinis prietaisas, kuris pats reaguoja į buto (kambario) oro temperatūrą ir stengiasi palaikyti ją pastovią, t. y., jeigu kambaryje vidaus temperatūra nukrenta, termostatas tai pajaučia, atsidaro, per radiatorių praleidžia didesnį karšto termofikacinio vandens kiekį ir radiatorius sušyla labiau. Kambariui sušilus iki užduotos temperatūros, termostatas laikinai prisidaro ir radiatorius kiek atvėsta. Tai nėra šildymo sistemos gedimas, o automatinis pastovios kambario temperatūros palaikymas. Gyventojai kartais eksperimentuoja ir bando dirbtinai atvėsinti termostatus uždėdami ant jų kažkokius atšaldytus daiktus. Atšaldytas termostatas vykdo atidarymo funkciją, nes gauna melagingą signalą, kad bute sumažėjo oro temperatūra. Tokiu atveju radiatorius sušyla ir būna šiltas tol, kol atšaldytas daiktas tampa kambario temperatūros. Tokie eksperimentai parodo, kad šildymo sistema veikia gerai, t. y. termostatas reaguoja į temperatūros pasikeitimus.

Įprastai butuose yra montuojami trijų padėčių termostatai, reguliuojantys kambario temperatūrą higienos normose nustatytos temperatūros ribose (18 – 22 ⁰C). Sukant termostato galvutę iki galo, ant jos pažymėtų skaičių didėjimo kryptimi, nustatoma aukščiausia galima kambario temperatūra ir atvirkščiai. Todėl, norint bute palaikyti aukštesnę vidaus temperatūrą, gyventojams rekomenduojama termostato galvutę laikyti pasuktą iki didžiausios padalos. Reikia paminėti, kad galimi termostatu užduotos ir faktinės kambario temperatūros skirtumai. Tai lemia prietaiso matavimo paklaida arba termostato darbui netinkamos sąlygos, t. y. jo uždengimas tankiomis užuolaidomis, džiovinamais drabužiais ar užstatytais baldais. Uždengus termostatą ir taip sumažinus jo veikimo erdvę, prie termostato susidarys aukštesnės temperatūros oro masė, į kurią reaguodamas prietaisas sumažins termofikacinio vandens srautą į radiatorių, nors temperatūra patalpoje ir bus žemesnė, negu nustatyta.

Dalį šilumos, reikalingos buto šildymui, išskiria per butus praeinantys šildymo sistemos stovai, kurių temperatūra dažniausiai būna aukštesnė nei pačių radiatorių. Šildymo sistemos stovais cirkuliuojančio termofikacinio vandens temperatūra šilumos punkte nustatoma pagal lauko temperatūrą, o į radiatorius, dėka termostatinių ventilių, patenka tik toks šilumos kiekis, koks reikalingas užtikrinti patalpų vidaus temperatūrą. Kadangi namai yra renovuoti ir yra ženkliai sumažėjęs jų šilumos poreikis šildymui, esant aukštesnei lauko temperatūrai, buto apšildymui gali pakakti vien šildymo sistemos stovų išskiriamos šilumos, todėl radiatorių temperatūra gali būti minimali.

UAB “Elektrėnų komunalinis ūkis” administracija