BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS # GINTAUTO ČERNECKIO P.<16> ŽEMAIČIŲ BIBLIOFILAS NR.10 AISTĖS TALIJŪNIENĖS STRAIPSNIS # 2021 – 04 – 24

BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS

GINTAUTO ČERNECKIO

16

Portale publikuota: 2021 – 04 – 24

SIMONO DAUKANTO BIBLIOFILŲ KLUBO LAIKRAŠTIS *2020 M. GRUODŽIO 26 D. ŠEŠTADIENIS * ISSN 1392 – 9100 * NR. 10 

AISTĖ TALIJŪNIENĖ

Simono Daukanto bibliofilų klubo narė

Kolekciniame leidinyje – laisvo žmogaus dvasia

Pasirodė įdomaus turinio, dailiai išleista, regioninės politikos specialisto prof. soc. m. dr. Vygando Čapliko filosofinė-religinė studija „Žmogaus tikėjimas“ (2019), iliustruota dailininkės Gražinos Didelytės kūriniais, sukurtais Visatos tema. Tai kolekcinis leidinys, renkantiems iškiliosios dailininkės iliustruotas knygas. Studijoje autorius trumpai apžvelgia religijų padėtį šiuolaikiniame pasaulyje, prognozuoja jų ateitį. Pabrėždamas, kad tikėjimas yra daugiau negu religija, aptaria G.Didelytės etinį tikėjimą, ir išdėsto savo tikėjimo pagrindus, kurie yra artimiausi Vardamano Mahavyros (599–527 m. pr. m. e.) etikizmui. Šio mokymo esmė yra gero darymas ir blogio sunaikinimas širdyje, apsieinant be Dievo. Taip pasiekiamas išganymas. Anot Mahavyros, pasaulyje galioja prigimtinė moralinė tvarka, kuri savaime atlygina už gerą ir nubaudžia blogį. Studijos autorius, cituodamas Mahavyrą, pritaria jo požiūriui, kad „Doram gyvenimui Dievas nereikalingas“.

V. Čapliką domina senajai baltų religijai artimos gamtinės teologijos idėjos, nes visos kitos religijos išaugo iš „prigimtinės religijos“ – pagonybės. Remdamasis amerikiečių religijotyrininko Michaelio Yorko veikalu „Pagoniškoji teologija“ (2008), išverstu į lietuvių kalbą, studijos autorius pritaria minčiai, kad gamtinis tikėjimas turi ateitį. Skaitytojus tikrai sudomins studijoje keliami klausimai ir bandymas į juos atsakyti. Kodėl europiečiai tolsta nuo istorinės žemyno religijos? Kaip atrodys mūsų žemynas iš jos pasitraukus krikščioniškai religijai? Koks Lietuvos santykis su krikščionybe? Ar galima savo gyvenimą tvarkyti be Dievo? Studijoje rašoma, kad mokslas išryškina visuomenės susiskirstymą į dvi pagrindines dalis: pasauliečius ir religingus žmones. Pasauliečiai daugiausia remiasi mokslinėmis pozicijomis ir linkę į ateizmą. Etnologas Gintaras Beresnevičius savo eseistikos knygoje „Ant laiko ašmenų“ apie ateistus rašė: „Tikrasis ateistas nėra bedievis, pagonis ar panašiai. Jis tiesiog negali pripažinti Dievo, leidžiančio katastrofas, nelaimes, mažutėlių kančias; tą jis gali atleisti nemąstančiai gamtai. Ateisto laikysena – dora absurdo persunkto pasaulio atžvilgiu.“

Studijoje pristatomi 5 ryškiausi pasauliečių pavyzdžiai. G. Didelytė – dailininkė, jos intelektualumą patvirtino pasaulio intelektualų antologija WELTANSHAUNG (PASAULĖŽIŪRA), kurią 2006 m. išleido Vokietijos Getės institutas. Erna Tietz – šveicarė, politinių mokslų daktarė, žymaus Europos mokslininko, ekonomisto Bruno Tietzo našlė, kuri įsteigė jo vardo mokslinį fondą Šveicarijoje ir rėmė seminarus „Ąžuolas Lietuvoje ir Europoje“. Kaari Utrio – žymi suomių rašytoja, istorikė, filosofė. Į lietuvių kalbą yra išverstos dvi jos knygos: „Ievos dukterys“ (1998) ir „Varinis paukštis“ (1994). Wolfgangas Althofas – Vokietijos Rostoko universiteto profesorius daktaras, jūrų motorlaivių specialistas, tolimojo plaukiojimo laivų kapitonas, dviejų dešimčių mokslinių knygų autorius. Jorma Vartiainenas – Suomijos ir Lietuvos ryšių skatintojas, savarankiškai išmokęs lietuvių kalbą, parengė suomiams pirmąjį lietuvių kalbos vadovėlį, sudarė ir išleido 32 tūkst. žodžių dvikalbį „Suomių lietuvių – lietuvių suomių kalbų žodyną“ (2003). Anot studijos autoriaus, daugėja manančių, kad religijos vietą užims mokslas, nes žmonės darosi savarankiški ir gebantys gyventi be religijos.

 (Bus daugiau)

Related posts