BŪTIS: SENJORŲ DIENOS / KELIONĖS
JONO PAULAUSKO
64/98
POILSINĖ – PAŽINTINĖ KELIONĖ Į ITALIJĄ
(PRISIMINIMŲ TRILOGIJOS I DALIS)
JONAS PAULAUSKAS
2021 – 07 – 03
Anais senais gerais laikais, kai dar koronavirusas nesiautėjo pasaulyje, man, kaip turistui, nusišypsojo laimė nukeliauti į Italiją. 2012 m. aplankiau tris nuostabias jos vietas: dvi salas – Veneciją ir Muraną – bei jaukų nedidelį kurortinį mietstelį Jesolo.
Savo pasakojimą pradėsiu nuo Italijos brangakmenio – Venecijos. Šis miestas – sala įsikūręs šiaurės rytų Italijoje Adrijos jūros sudarytoje lagūnoje, vadinamoje Venecijos įlanka. Iš kur atsirado šio miesto pavadinimas Venecija? V a. pr. m. e. Adrijos jūros pakrantes užėmė ilyrų gentis venetai. Senovės romėnai pavadino šią teritoriją venetų vardu, o kai 451 m. iš žvejų kaimelių čia susikūrė miestas, jam ir teko vardas Venetia.
##
Venecija nuo jūros pusės
Venecija – Veneto regiono sostinė. Šis miestas yra didelis turistų traukos centras, visų pirma dėl unikalių savo kanalų, kuriais vietos valtininkai specialiomis valtimis – gondolomis – plukdo atvykusius turistus. Todėl jie ir vadinami gondolininkais.
Venecijos miestas įkurtas V amžiuje, nuo XIII a. tapo svarbiu jūrų uostu ir iki XV a. turėjo didžiulę įtaką šiaurės Italijoje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, daug kolonijų, garsėjo savo pirkliais ir amatais. Palaipsniui Venecija savo įtaką prarado (ypač dėl turkų antpuolių), o 1797 m. ją užvaldė Austrija. Prie Italijos karalystės Venecija prijungta 1866 m. Nuo 1987 m. ji įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Aišku, kiekvienas mūsų turi susikūręs savo įvaizdį apie šį romanuose ir filmuose apdainuotą įsimylėjėlių miestą. Tačiau realiausią vaizdą gali susikurti tik pats čia apsilankęs. Ypač nuostabi Venecija penktą valandą ryto, dar nepažadinta turistų šurmulio: tokiu metu net Šv. Morkaus aikštės balandžiai dar miega, bet senukas jau laisto grindinį vandeniu iš žarnos, o vaikinukas jam iš paskos brūžina akmenis šepečiu. Būtent tokiu metu tik ir galite pamatyti venecijiečius, su pavydėtina pietietiška neskuba ir grakščiu atsainumu besiimančius kasdienių darbų.
Šv. Morkaus aikštėje
Dodžų rūmai Šv.Morkaus aikštėje
Savininkai neskubriai atkelia nakčiai nuleistas parduotuvėlių ir kavinių žaliuzes. Nemažai jų įsikūrusių tiesiog ant pagrindinio Didžiojo kanalo tiltelio.Venecija plyti ant 118 dumblinų Adrijos jūros lagūnos salelių. Miestas stovi ant alpinio maumedžio polių – ši mediena ypač atspari puvimui. Salas skiria 150 kanalų ir pertakų, o jungia net 400 tiltų. Kiekviena gatvelė, teisingiau, kanalas, čia turi bent po vieną grakštų kuprotą tiltelį.
Pagrindinis tiltas ant Didžiojo kanalo
Kai kurie jų netgi pavadinti. Ypač garsus XVI a. Atodūsių tiltas, vienas gražiausių mieste. Jis taip pavadintas dėl to, kad šis kanalas skiria buvusius Teismo rūmus nuo kalėjimo. Iš teismo per tą tiltelį vedamas į kalėjimą nuteistasis sunkiai atsidusdavo. Kiaurą dieną dabar juo slenka turistai, čia pozuoja įsimylėjėliai bei jaunavedžiai, o naktį vestuves kelia… katės dydžio riebios žiurkės. Jos čia ganosi lyg niekur nieko!
Ant Atodūsių tilto
Ofisų tarnautojai tingiai išveda šunelius, kurie priversti atlikti reikalus tiesiai ant grindinio: senamiestyje – jokio medelio, jokio žemės lopinėlio! Sausumoje dar tuščia ir ramu, bet Didysis kanalas – pagrindinė miesto arterija – jau pulsuoja gyvybe: Venecija net bunda nuo vandenų! Kanalu kursuoja kateriai, prikrauti šviežių vaisių, jūros ir kitokių gėrybių. Kresni raumeningi šokoladinio įdegio vyrukai jas plukdo į kavines ir restoranus, virš vandens aidi šiurkštūs jų balsai, gerkliniai šūksniai…
Gondolos…
Ir gondolininkai…
Pasakodami kam nors apie savo įspūdžius Venecijoje, nepamirškite paminėti dviejų įstabiausių Venecijos dalykų – gondolų ir venecijietiškų kaukių, kurių vieną būtinai turite nusipirkti. Iš praplaukiančių gondolų neretai sklinda nuostabios itališkos dainos… Mieste yra 425 gondolininkai, ir šis skaičius nesikeičia, mat išėjusį į pensiją kaip mat pakeičia kitas. Tai vyriška prestižinė profesija, mat yra tik viena gondolininkė!
Pasiplaukiojimas gondola – brangus malonumas: 120 eurų už 40 minučių, į gondolą sodinama ne daugiau kaip 6 keleiviai, o jei pageidaujate plaukti su daina, t. y. su operinio tenoro palyda, sumokėsite dar daugiau… Beje, ar žinote, kodėl visos gondolos Venecijoje juodos? Neatspėsite. Ogi dėl tos venecijietiškos lygybės, kuria taip didžiuojasi vietiniai: kad joks gondolos savininkas negalėtų išsišokti, puikuotis laivo prabanga!
Įžymiosios Venecijos kaukės…
Ir jeigu atminimui nusipirksite garsiąją Venecijos kaukę (o tai neišvengiama!), žinokite, kad čia ji buvo naudojama ne pasislėpti, o… lygybei palaikyti. Viduramžiais kaukės miestiečių buvo dėvimos beveik pusmetį nuo karnavalo tam, kad skirtingų luomų žmonės galėtų netrukdomi bendrauti, o kituose Europos miestuose tai buvo griežtai užginta. Venecijiečiai nepripažino vasalystės ir aršiai priešinosi jos įvedimui. Turbūt išdidumas, grimzdimas aukštai iškelta galva ir yra gražiausias šio miesto bruožas… Arrivederci Venezia!
