BŪTIS: PAMĄSTYMAI
ANDRIAUS ŠIMKAUS
93/149
DIRST: APIE STRAIPSNĮ PSICHOLOGINIO POVEIKIO TEMA
ANDRIUS ŠIMKUS, www.dirst.lt
2021 – 07 – 16
Sveiki.
Siūlau paskaityti ilgą, bet aktualų ir metodiškai pagrįstą psichologijos daktaro Bodo Neumann’o, turinčio ilgametę konsultavimo ir tyrimų patirtį, kurią jis skiria tam, kad padėti žmonėms, atsidūrusiems pokyčių situacijose ir norintiems patobulinti savo stipriąsias puses, siekiantiems atpažinti ir pagerinti savo sėkmės potencialą, rašinį apie tai, kur ir kaip mes – žmonija – šiandien nuosekliai esame vedami. Straipsnis publikuotas Vokietijos internetiniame portale https://reitschuster.de/.
Versta: www.DeepL.com/Translator
Dr. Bodo Neumanno straipsnis
“Corona pandemija“ siejama su masiniais apribojimais, kurie netgi buvo sugriežtinti. Šie didžiuliai suvaržymai kėsinasi į mūsų elementarias pagrindines teises.
Vis dažniau pasitvirtinanerimas, jog šią raidą sunkiai tegalima pakeisti, jeigu apskritai įmanoma, net jei visuomenė palaipsniui grįžtų į normalią būseną. Tai akivaizdžiai parodo diskusija apie tariamas skiepijimo privilegijas, arba dar kitaip vadinamą subtilią skiepų prievartą. Ypač todėl, kad jau vyksta veikla, su kurios pagalba siekiama išplėsti specialias valstybės teises, kurios tapo įprastos Coronos atveju, o ir kitose politikos srityse.
Nemaža dalis ministrų ir parlamento narių visiškai nebegali įsivaizduoti, kaip žmonės, t. y. mes, piliečiai, galime gyventi be paternalizmo.
Kokiais metodais siekiama, kad gyventojai sutiktų ir susitaikytų su masiniais pagrindinių teisių apribojimais? Psichologiniu požiūriu, taigi ir autoriaus požiūriu, sąmoningai ar nesąmoningai naudojami „baltojo kankinimo“, dar vadinamo psichologiniu kamavimu, metodai.
Kaip konkretūs „baltųjų kankinimų“ pavyzdžiai čia bus pateikti psichologiniai vyriausybės „Corona prievartos“ metodai ir procedūros pagal „Bidermano prievartos schemą“. Šiuos metodus 1956 m. apibendrino amerikiečių karo psichologas Albertas Bidermanas, pavadinęs juos „Bidermano prievartos schema“ (vokiškas pavadinimas). Tai susiję su prievartos ir suvokimo programavimo metodais, kuriais siekiama sunaikinti žmonių mąstymą ir valią. Sąvoka „proto kontrolė“ (angl. Mind Control) jau daugelį metų taikoma pavieniams asmenims ir grupėms.
Pasak Bidermano, tai septyni metodai, kaip palaužti žmogaus valią ir užprogramuoti žmones paklusti:
- žmonių izoliavimas;
- suvokimo monopolizavimas;
- pažeminimas ir degradacija;
- išsekimas ir nusilpimas;
- neigiamų pasekmių grėsmė;
- retkarčiais taikomos nuolaidos ir lengvatos;
- demonstruojama visagalybė.
1. Žmonių izoliavimas
Izoliavimas reiškia, kad iš asmens atimama bet kokia socialinė parama iš kitų žmonių, siekiant palaužti jo gebėjimą atitinkamai priešintis. Tai daroma nutraukiant tiesioginį kontaktą su kitais žmonėmis. Izoliacijoje asmuo gyvena vienas arba su labai nedaugeliu kitų Homo sapiens, be jokių papildomų kontaktų su išoriniu pasauliu. Griežčiausia forma – vienutinis izoliavimas. Jis verčia intensyviai dirbti su savimi. Kaip žinome iš psichologijos, nuolatinis mąstymas apie save ragina kaltinti save. Tai skatina paklusnumą.
Šis požiūris patvirtinamas ir Coronos režimo veiksmais. Įsakymai visiškai arba iš dalies izoliuoti asmenis taikant karantiną (pagyvenusius žmones, ligonius, keliautojus, atsisakančius karantino ir t. t.), įvesti naktinę komendanto valandą ir grupinį izoliavimą (šeimos, mokyklos klasės, kurioms taikomas karantinas), nuotolinis vaikų ir paauglių ugdymas, mokymasis namuose, taip pat suaugusiųjų namų biurai didina socialinę distanciją ir masiškai skatina „vienišų vilkų“ judėjimą.
2. Suvokimo monopolizavimas
Mūsų smegenys reaguoja į pasikartojimus. Tereikia netiesą kartoti pakankamai dažnai, kad žmogaus protas priimtų ją kaip tiesą. Žiniasklaida čia turi didžiulę galią. Tie, kas ją valdo, nulemia, kokia informacija pateikiama žmonėms.
Kol ši žiniasklaida yra nepriklausoma ir neutrali, kol yra nuomonių laisvė, tol viskas gerai. Tačiau tai tampa problemiška, kai pripažįstama ir toleruojama tik viena nuomonė, t. y. pagrindinė, o bet koks kitoks požiūris šmeižiamas arba blokuojama prieiga prie jo.
Tai reiškia, kad žmonių dėmesys sutelkiamas į aktualiausią ekstremaliąją situaciją, t. y. „koronos pandemiją“, bet pašalinama informacija, kuri nesutampa su valdančiųjų raginimais. Už veiksmus, kurie nesuderinami su tais reikalavimais (pasipriešinimą/nepriklausomybę), baudžiama. Tai matosi, pavyzdžiui, iš to, kad didžioji žiniasklaida neigiamai nušvietė pasaulinę SARS-CoV-2 pandemiją. Socialinėje žiniasklaidoje (GAFA) cenzūruojami ir trinami kritiški pranešimai apie „Coronos“ pandemiją. piliečiai verčiami jaustis kaltais (pvz., vaikai kelia pavojų pagyvenusiems žmonėms ir tėvams).
3. Pažeminimas ir degradacija
Grasinant griežtomis bausmėmis už beprasmiškas ir prieštaringas priemones, šmeižiant, stigmatizuojant ir įžeidinėjant arba skiriant griežtas bausmes tiems asmenims, kurie nesilaiko taisyklių, žmogus vis labiau praranda drąsą priešintis. Galiausiai nelieka nieko kito, kaip tik paklusti, prisitaikyti ir būti klusniam. Taip palaužiamas bet koks pasipriešinimas. Privatumo nepaisymas arba grėsmė asmeniniam gyvenimui skatina pažeminimą ir paniekinimą.
Šis metodas taip pat akivaizdus minimo požiūryio aspektu apie Coronos režimą, kai atsisakoma privatumo: tik ribotam skaičiui žmonių leidžiama likti savo namų ūkiuose. Prie mūsų, piliečių, žeminimo ir menkinimo taip pat labai prisideda įvairios individualios priemonės, pavyzdžiui, kaukės, laikymasis atokiau ir komendanto valandos. Įvairiuose pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose nesutinkančiųjų smerkimas, šmeižimas, niekinimas ir etikečių klijavimas, taip sakant, „papildo“ minėtas priemones.
4. Išsekimas ir nusilpimas
Išsekimas silpnina psichinį ir fizinį atsparumą. Skatinant baimę ir paniką, taip pat sukuriant nuolatinio nesaugumo aplinkybes, pavyzdžiui, darbo praradimo grėsmę ir beviltiškumą, kai nebelieka jokios minties, kad gyvenimas kada nors vėl galėtų būti įdomus, iš žmonių atimamas bet koks saugumo ir stabilumo jausmas. Taigi žmonės pirmiausia patiria nuolatinį emocinį stresą, kuris vėliau sukelia atitinkamą fizinį poveikį.
Juos išsekina masinis manipuliavimas stresu, kuris silpnina psichinį ir fizinį atsparumą, pavyzdžiui, nuolatinis SARS-CoV-2 (COVID-19) pavojingumo kartojimas ir raginimai, siaubo scenarijų pateikimas (šimtai tūkstančių kovidų mirčių, sveikatos priežiūros sistemos perkrovimas, trečiosios bangos paskelbimas, lokautai, kurių pasekmės – darbo vietų praradimas, sutrumpintas darbo laikas ir bankrotaui). Kuo labiau žlugdoma ekonomika ir materialinis pragyvenimo šaltinis, tuo labia piliečiai tampa priklausomi nuo valdžios pašalpų.
5. Neigiamų pasekmių grėsmė
Grasinimai kelia baimę, neviltį ir paniką. Individai nebeturi sprendimų priėmimo galios, o dominuoja asmuo ar žmonių grupė. Taisyklės nustatomos iš išorės, pageidautina, kad jos būtų kuo beprasmiškesnės, ir grasinama neigiamomis pasekmėmis už jų nesilaikymą. Norint pasiekti aukos paklusnumą ir nuolankumą reikia padaryti ją priklausomą. Kuo labiau auka yra priklausoma nuo smurtautojo, tuo labiau ji bus jo vergijoje.
Šiuo metu matome, kad įsakoma taikyti vis daugiau ydingų taisyklių, o už jų nesilaikymą grasinama bausmėmis. Tai kelia baimę, neviltį, paniką, didina bejėgiškumo jausmą ir ugdo nepasitikėjimą savo jėgomis.
Demonstrantams dėl Coronos grasinama įkalinimu ir baudomis, taip pat būstų patikrinimais ir mokyklų uždarymu. Visuomenės atstūmimas, kurį vykdo didžioji žiniasklaida, nesutinkančiųjų (kovidų, sąmokslo teorijų šalininkų ir t. t.) atžvilgiu sustiprina baimę, neviltį ir paniką.
6. Retkarčiais taikomos nuolaidos ir lengvatos
Retsykiais daromos nuolaidos ir politikos sušvelninimas sukuria teigiamą požiūrį į taisykles ir skatina jų laikytis. Jei pavasarį stengsimės laikytis reikalavimų, vasarą galbūt turėsime šiek tiek daugiau „laisvės“. Tai yra, jei dabar visi gražiai laikysimės nustatytų priemonių, tikimasi, kad vasarą mums bus leista šiek tiek daugiau bendrauti.
Kai skiepai bus atlikti ir pasiskiepys pakankamai žmonių, galėsime grįžti prie įprastos tvarkos. Tai tik atsitiktinės nuolaidos, kurios formuoja teigiamą požiūrį į taisykles ir skatina jų laikymąsi. Kitos visuomenei siūlomos „morkos“ – dalinis restoranų, viešbučių, sporto objektų ir kt. atidarymas.
7. Demonstruoti visagalybę
Visagalybės demonstravimas rodo pasipriešinimo beprasmiškumą ir ugdo asmeninių gebėjimų stoką. Grubus policijos taisyklių (kaukės, atstumo ir kt.) vykdymas panaudojant ir jėgą, bei skiriant baudas,o tai vykdo viešosios tvarkos biurų darbuotojai, anticoronos demonstracijų išvaikymas ir nutraukimas, vykdant areštus, akivaizdžiai parodo „Coronos“ valstybės visagalybę.
Griežtinimo grėsmė, griežto infekcijų kontrolės įstatymo priėmimas ir “Coronos” vyriausybės, kuriai netaikoma parlamentinė kontrolė, įgyvendinimas sustiprina įprotį laikytis reikalavimų ir iš to kylantį konformizmą.
Tai tik keli „Bidermano metodų“ prievartos galimybių ir pasekmių pavyzdžiai „Koronos pandemijoje“. Tačiau jie labai aiškiai parodo, jog pirmiausia kalbama ne apie gyventojų sveikatos apsaugą, o apie valdžią, kontrolę ir priespaudą.
Olandų gydytojas ir psichoanalitikas Joostas Meerloo (1903-1976), dėstęs Kolumbijos universitete ir Niujorko psichiatrijos mokykloje (JAV), pabrėžė, kad totalitarizmas netyčia ar nesąmoningai gali atsirasti ir vadinamosiose laisvose, demokratinėse valstybėse.
1956 m. parašytoje knygoje „Minties prievartavimas. Minties kontrolės, menticido ir smegenų plovimo psichologija“ (The Rape of the Mind. The Psychology of Thought Control, Menticide, and Brainwashing), kurią išleido reaguodamas į savo patirtį pasipriešinimo prieš nacių okupaciją metu, jis sukūrė terminą „menticidas“, reiškiantį savo paties proto nužudymą. Tai organizuota psichologinės intervencijos ir piktnaudžiavimo priemonėmis sistema, kurią naudoja valdantieji ir kurios dėka galima primesti gyventojams norimą konformizmą.
Jis taip pat kelia klausimą, ar mūsų likimas yra psichiškai nesveikų žmonių rankose, ir klausia, koks vaidmuo tenka kai kuriems lyderiams. Jis daro prielaidą, kad narystė valdymo aparate gali sukelti pavojingą pagundą funkcionieriams suaktyvinti ilgai slopintą visagalybės jausmą.
Kaip taikliai sakoma psichologijoje: kritinių gyvenimo įvykių įsisąmoninimas ir atpažinimas yra pirmas žingsnis į pokyčius! Būtent tokia dvasia ir buvo parengtos šios eilutės“.
Gero vasarojimo ir geros visiems sveikatos,
Andrius 
