BŪTIS: SENJORŲ DIENOS / KELIONĖS # JONO PAULAUSKO P.<75/109> MANO ATOSTOGOS VĖL BULGARIJOJE I DALIS # 2021 – 08 – 23

BŪTIS: SENJORŲ DIENOS / KELIONĖS

JONO PAULAUSKO

75/109

MANO ATOSTOGOS VĖL BULGARIJOJE

JONAS PAULAUSKAS

2021 – 08 – 23

I dalis. Poilsis pliaže ir jūroje

Šiemet labai, kaip ir visi mano tautiečiai, pasiilgau poilsio prie jūros. Ir kai tik pabodęs iki gyvo kaulo karantinas baigėsi, nuskubėjau vakcinuotis ir leistis išsiilgtų atostogų išorėn, ne tik už durų, bet ir už sienos. Pasirinkau žaliojoje zonoje esančią pigiausią ES šalį prie Juodosios jūros – Bulgariją. Prisipažįstu, kad į šią svetingą šalį keliavau jau trečiąjį kartą. Kiti keliautojai viešojoje erdvėje jau skelbė, kad savaitė šioje šiltoje ir pigioje Balkanų valstybėje prie jūros kainuoja beveik tiek pat, kiek viena diena (!) mūsų Paslangoje. Štai taip!

Kadangi turėjau Europos skaitmeninį pažymėjimą, kad esu gavęs dvi vakcinas, išleido svajonių kelionėn gana lengvai. Bet Vilniaus oro uoste išvydau, kad tokių, siekiančių ištrūkti iš pandemijos gniaužtų, čia susirinko ne vienas šimtas. Bulgarijon skrendančius vos sutalpino į Avion Express oro lainerį (airbusą), skraidinantį iki trijų šimtų keleivių.

Nepraėjo ir dvi su puse valandos, kai atsidūriau su žmonele saulėtame Burgaso oro uoste.

O dar po valandos erdvus autobusas atvežė mane dviem savaitėms atostogų į viešbutį („Fiesta M“) prie Juodosios jūros Saulėtojo kranto kurorte.. Ir mano atostogos prasidėjo!

Bulgarijos kurortas „Saulėtasis krantas“

Mano viešbutis „Fiesta M“

Iš anksto galiu pasakyti, kad per šias atostogas apsilankėme Bulgarijoje net keturiose vietose: prie Juodosios jūros įsikūrusiame kurorte „Saulėtasis krantas“; Ropotamo gamtos draustinyje; antikiniame mieste Sozopolyje; srities centre – jūrų uoste Burgase.

Viešbutyje gavau kambarį su vaizdu į jūrą. Rankšluosčius keitė kasdieną, patalynę – kartą per sasvaitę (tiesa, už tai aš nepamiršdavau kambarinei palikti ant lovos „tipsų“ – du ar keturis levus – jų pinigų (du levai – vienas euras).

Maitinimas – „Viskas įskaičiuota“ trys kartai per dieną valgykloje – restorane plius pavakariai viešbučio vestibiulio bare. Aišku, man įdomiausia buvo gėrimai, kurių foje bare galėjau gerti per visą dieną nemokamai kiek tinkamas.

Viešbučio vestibiulio baras

Deja, turiu „pasigirti“, kad dažniausiai gėriau tik jų alų. Priežastis – 31-35 laipsniai karščio lauke. Jis man labai priminė mūsų buvusį žigulinį. Bulgariškas alkoholis man nepatiko – nei „Rakija“, nei jų alkoholiniai kokteiliai.

Iš kambario, teisingiau balkono, galėjau gėrėtis jūros vaizdais.

Vaizdas iš mano kambario balkono

Tik vakarais ten ramybės neduodavo žuvėdros, kurios, priskridusios į atvirą balkoną, visaip klykaudavo, reikalaudamos maisto. Kartais kudakuodavo kaip vištos, kartais kaip antys, o kartais net kniaukdavo kaip katės.

Žuvėdros mano balkone reikalauja maisto 

Tarp viešbučio ir pliažo driekėsi asfaltuota neplati gatvelė, ten vadinama „Promenada“, kurios abiejose pusėse buvo įsikūrę aibė kioskų, parduotuvių, barų ir barelių. karuselių, šaudyklų (tirų) ir kitų kurortuose turistų mėgiamų vietų, kur jie palieka savo pinigus.

„Promenada“ vakare

Ta gatvele dažnai lakstė traukinukas su trimis vagonais, kuriuo mėgo važinėtis turistai. Tiesa, tik pirmą atvykimo dieną. Po to vaikščiodavo pėsti, nes reikėdavo užeiti į įvairias prekybos vietas. Tarp kitko, prekybininkai pyko ant šalia įsikūrusių viešbučių savininkų, kurių dauguma praktikavo „viskas įskaičiuota“, nes jų klientai, nemokamai pavalgę ar išgėrę, nedaug ką bepirkdavo tose parduotuvėlėse ar baruose. Nebent vaikams suvenyrų.

Traukinukas

Bulgariški suvenyriniai rankšluosčiai

Likęs laikas likdavo pliažui, jūrai ar ekskursijoms. Pliažų buvo du variantai – mokamas ir nemokamas („laukinis“). Atvykėliai pirmą dieną bandydavo pliaže degintis ant patogių gultų po šalia stovinčiais skėčiais. Tačiau greit suprasdavo, kad nemažus pinigus (už skėtį su dviem gultais reikėjo mokėti 14 levų – 7 eurus dienai), bet juk galima pinigus išleisti ir kitiems reikalams, pavyzdžiui, suvenyrams ar pramogoms jūroje – plaukimui greitaeigiui kateriui tempiant bananą, didelį čiužinį, ar pačiam lėkti vandens motociklu. Tad šalia esančiuose kioskeliuose jie greit įsigydavo skėtį nuo saulės, plastmasinį paklotą ir įsitaisydavo ant smėlio „laukiniame“ pliaže.

Mokami gultai. Nedaug kas renkasi juos…

„Laukinis“ pliažas

Lygiai taip ir mes su žmona pasielgėme. Iš jūrinių pramogų pasirinkome pasiplaukiojimą jachta po jūrą su pietumis laive, pasimaudymu greta jachtos ir su spavingų pakrančių apžvalga. Tai trumpai tiek apie buvojimą šioje mūsų atostogų pirmoje vietoje.

Plaukiojame su žmona jachta po Juodąją jūrą…

Related posts