BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS # GINTAUTO ČERNECKIO P.<27> ŽEMAIČIŲ BIBLIOFILAS NR. 10 IGNOTO JUODEIKIO STRAIPSNIS # 2021 – 10 – 09

BŪTIS: KULTŪRA, TRADICIJOS

GINTAUTO ČERNECKIO

27

Portale publikuota: 2021 -10-09

SIMONO DAUKANTO BIBLIOFILŲ KLUBO LAIKRAŠTIS *2020 M. GRUODŽIO 26 D. ŠEŠTADIENIS * ISSN 1392 – 9100 * NR. 10

IGNOTAS JUODEIKIS,

Simono Daukanto bibliofilų klubų narys

Kas tie „abrozdėliai“?

Religinio paveikslėlio istorija prasideda XIV a. Vokietijoje. Paveikslėliai Lietuvoje išplito nuo XIX a. pr., Salantuose veikė Stanislovo Čerskio raižykla, spausdinusi lietuviškus paveikslėlius. Didesni religiniai paveikslai buvo kabinami ant sienų, juos paklijuojant lentose, rėminant arba tiesiog pritvirtinant vinutėmis. Mažesni paveikslėliai kunigų dalinti bažnyčiose ir vizituojant parapijiečius. Ilgainiui didelius paveikslus imta vadinti abrozais ar abrozdais (nuo lenkiško „obrazek“ – paveikslas), mažesnius – abrozdėliais (nuo lenkiško „obrazek“ – paveikslėlis). Tai nedidelio formato (6–16 x 4–18 cm) religinis spaudinys, kurio viena pusė puošta iliustracija (dažniausiai šventųjų vaizdais), o kitoje pusėje spausdintos maldos ar kiti informacinio ar religinio turinio tekstai.K ai kada šie spaudiniai turėdavo ir bažnytinės cenzūros leidimus. Taip buvo bandoma reguliuoti jų platinimą bažnyčiose, ribojant komercinius pasauliečių interesus.

Savo išvaizda abrozdėliai skirtingi, bet dažniausiai šie skirtumai išryškėja įvertinus jų pasirodymo progą ir leidėją. Kunigų leidžiami pirmųjų mišių ir įšventinimų proga kuklesni. XIX a. pab. – XX a. pr. didžiųjų užsienio leidyklų Romoje, Krokuvoje, Varšuvoje, Paryžiuje ir kt. išleisti abrozdėliai gražūs, spalvoti, kraštai karpiniuoti ir auksinti, tekstai rašyti auksu, įklijuoti aksominiai elementai ir kt. Užsienio leidyklos religinius paveikslėlius įprastai leisdavo dideliais tiražais, o pagal individualų užsakymą reikalingi tekstai spausdinti įvairiomis kalbomis. Tekstus kai kada parsisiuntus į Lietuvą užspausdindavo vietos spaustuvėse ar tiesiog pasigamintu kaučiukiniu antspaudu. Masiniai atvirukai skirdavosi tik tekstais, bet ne vaizdais. Tai buvo gerai išplėtota verslo sritis, todėl jų iki šios dienos galima rasti senose maldaknygėse ne vieną ir ne du.

Kiek abrozdėlių Lietuvoje buvo išleista, kol kas niekas pasakyti negali, bet gausiausiame kun. Mozės Mitkevičiaus rinkinyje jų esama daugiau nei tūkstantis. Lietuviškus abrozdėlius suregistravo nacionalinės bibliografijos rengėjai. Bibliografų duomenimis, vien 1905–1917 m. iš viso religinių paveikslėlių buvo išleista daugiau nei 300. Pagrindinis lietuviškų paveikslėlių leidėjas buvo Juozas Angrabaitis, išleidęs daugiau nei šimtą paveikslėlių. Žemaitijoje religinius paveikslėlius leido salantiškis Aleksandras Bendikas. Jam priskiriami 8 paveikslėliai.

Abrozdėlių vertė skirtinga. 2020 m. balandžio 26 – gegužės 3 d. d. aukcionų namų „ARS VIA“ rengtame meno ir kolekcinių vertybių aukcione buvo pateiktas dailiai, jei tiksliau, juvelyriškai apipavidalintas Arkangelą Mykolą vaizduojantis religinis paveikslėlis iš Jono Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albumo („Album de Vilna“), išleisto iki 1857 m. Plieno raižinys su Šv. Mykolo atvaizdu, sukurtu pagal Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje buvusį paveikslą. Paveikslo bažnyčioje jau nebėra, o ir jo buvimo vieta – nežinoma. Aukciono metu paveikslėlio kaina nuo pradinės 60 eurų sumos pakilo iki 98 eurų. 

Related posts