BŪTIS

ROMUALDO ČERNECKIO

360/471

DARBAI DARŽE IR SODE – LAPKRITIS 

Temą paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS

Šaltinis: interneto erdvė (Augalų pasaulis)

2021 – 11 – 09

 DARŽE 

SODINIMAS – SĖJIMAS

• Mėnesio pradžioje, jeigu dar nesuspėjote bei žemė neįšalusi, galima sodinti žieminius česnakus. Pasodinę iš karto užpilkite 5-7 cm sluoksniu durpių, pjuvenų ar lapų.
• Jei dar nepasėjote, tai galima sėti krapus, salotas, ridikėlius, špinatus, salierus, kalendras, petražoles, porus, svogūnus, burokėlius, morkas. Iškart po sėjos lysvę mulčiuokite 2-3 cm durpių sluoksniu, pavasarį dirva neišdžius ir sėklos greičiau sudygs. Šias daržoves kitais metais valgysite 2-3 savaitėmis anksčiau, negu sėtas pavasarį. Be to, turėkite omenyje, kad sėklų reikėtų berti kokiu ketvirčiu daugiau nei bertute pavasarį, nes šiuo metu dalis pasėtų sėklų, déjà, nesudygsta.
• Kai žemė apsitraukia gruodu, galima pasisėti ramunėlų bei valerijono.
• Jei už lango jau šąla, o norisi žalumynų ne iš parduotuvės – ant palangės lapkričio mėnesį puikiai augs svogūnų laiškai. Sodinti reikėtų tik subrendusias tų rūšių svogūnų galvutes, kurios turi trumpą ramybės periodą. Kuo stambesnės svogūnų galvutės, tuo daugiau jų laiškų užauginsite. Svogūnų laiškus galima auginti ir moliniuose vazonuose, ir sodinimo dėžutėse su dirvos mišiniu.

 DERLIUS

• Lapkričio mėnesį vertėtų nuimti paskutinį derlių iš daržo, išskyrus porus, nes porai nebijo vidutinio šalčio, tačiau esant labai šaltai žiemai, gali, déjà, ir sunykti. Laisvas daržo lysves reikėtų perkasti.
• Lapkričio pirmosiomis dienomis patariama nuskinti visus pomidorus šiltnamyje – ir žalius, ir neprinokusius-jie puikiai sunoks 1 – 2 sluoksniais sudėti į dėžutes ir laikomi sausose bei šiltose patalpose.
• Šakniavaisius rekomenduojame susloksniuoti su drėgnu smėliu, durpėmis ar piuvenomis – taip per žiemą nesuvys ir gerai išsilaikys iki pavasario. Taip pat galima laikyti ir neužrištuose polietileniniuose maišuose po 10-15 kg.
• Kopūstai puikiai pakelia trumpalaikį oro atšalimą net iki 8 laipsnių šalčio. Tačiau tokius šalčio paliestus kopūstus rekomenduojama pjauti, paliekant kuo ilgesnius kotus, o dar geriau, jeigu išrautumėte su šaknimis.
• Po stipresnių šalnų krienų skonis būna geresnis. Norėdami krienus išlaikyti ilgiau, reikėtų sudėti į dėžutę ir užpilti smėliu.
• Žiemai palikti mangoldai turėtų būti apkaupti ir pridengti sausais medžių lapais, o paskui eglišakėmis.

BENDRI DARBAI

• Pradėjus šalti 5 cm storio durpių sluoksniu apmulčiuokite braškių kerelius.
• Po didesnių šalnų pamulčiuokite ir daugiamečius prieskoninius augalus. Nukirpkite antžeminę jų dalį ir ją, augalus pridenkime žiemai, tarnaus kaip mulčias ir tuo pačiu geriau užsilaikys sniegas.
• Ir paskutinis didysis darbas – išpilti ar išleisti vandenį iš vandens sistemų ar rezervuarų.

SODE

SODINIMAS

• Lapkričio mėnesį galima sodinti šalčiui atsparius augalus – putinus, šermukšnius, gudobeles. Pasodinus reikėtų nepamiršti dirvožemį augalo šakų plote mulčiuoti.

GENĖJIMAS

• Baigusių derėti aviečių sausas šakeles išpjaukite iki pat žemės.
• Senus ar smarkiai, per tankiai išsikerojusius krūmus, t.p. sergančiais ūgliais, lapkritį dar galima išgenėti, tai padės ne tik palaikyti tinkamą formą, bet ir krūmų gerą būklę. Krūmus atnaujinti galima dviem būdais: tai reguliariai išretinti kas dvejus trejus metus (šitaip genimi visi krūmai) arba smarkiai nugenint (taip daroma su tais krūmais, kurie ilgesnį laiką nebuvo genimi). Tačiau vertėtų, žinoti, kad esant minusinei temperatūrai bet koks genėjimas nerekomenduojamas.

BŪTINIAUSI DARBAI

• Sode vertėtų sugreboti visus likusius lapus, kuriuos rekomenduojame tiesiog užkasti. Bet, jei medžiai yra sveiki, sugreboti lapai puikiai tinka kompostuoti, taip po metų kitų turėsite puikaus komposto. Lapai visiškai supūva per 2 metus, tačiau po metų jau galima naudoti kaip mulčią.
• Nuo vaismedžių būtina nukratyti kiek įmanoma visas vaisių mumijas, kurias specialistai rekomenduoja užkasti.
• Nukritus lapams, kas 3-4 metus senesnius vaismedžius, uogakrūmius bei dekoratyvinius augalus nupurškite chemikalais. Obelims ir kriaušėms reikia didesnės koncentracijos, o vyšnioms, slyvoms ir uogakrūmiams – mažesnės. Apipurkšti žiemojančių kenkėjų kiaušinėliai, ligų sukėlėjai, samanos ir kerpės žūva.
• Rekomenduojama nuo senesnių vaismedžių kamienų nugrandyti atšokusią žievę, surinkti ją ir sudeginti.
• Besibaigiant rudeniui vertėtų medžius nubalinti, būtent kol oras neatvėso daugiau nei 6 laipsniai šilumos, taip kamienai apsaugomi nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, nuo žievės pleišėjimų bei maksimaliai sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai.
• Vaismedžius vertėtų aprišti impregnuotu popieriumi, eglišakėmis, šiaudų arba nendrių pynėmis, dviguba agroplėvele ar medžiagos atraižomis, be to yra pirkti specialaus plastikinio tinklo, kurį nebūtina nuimti ir vasarą. Taip medžius apsaugosite ne tik nuo šalčio ar temperatūros svyravimų, bet ir nuo kiškių bei graužikų. Pasirinkta medžiaga paprastai vyniojama nuo apačios į viršų, šitaip ant žievės nepatenka vanduo.
• Vaismedžių, ypač jaunų ar tais pačiais metais pasodintų, šaknys jautrios žiemos šalčiams, todėl jei jau lapkritį pradeda šalti, vertėtų mulčiuoti durpėmis, smulkinta medžių žieve, pjuvenomis ir kt. Paprastai mulčiuojama naujai pasodinti ir 2-3 metų amžiaus medeliai, kai dirva truputį pašąla, iki 10-15 cm storio sluoksniu, 50–100 cm spinduliu aplink kamieną.
• Uogakrūmiai taip pat mulčiuojami, tam tinka sveikų medžių lapai, šiaudai, bulvienojai, pjuvenos ir kitos organinės medžiagos, o dar geriau – perpuvęs mėšlas. Tai padarę džiaugsitės gausesniu derliumi.
• Kol dar neprasidėjo dideli šalčiai, vertėtų persikasti pernykščio komposto krūvą – pavasarį turėsite puikių organinių trąšų dirvai gerinti.
• Po pirmųjų šalčių apdėkite mėšlu vaismedžių pomedžius, pamėtykite mėšlo ir sode. Čia sulįs žiemoti kenkėjai, ypač kurkliai. Kai pašals, mėšlą iškratykite. Taip kenkėjai sušaldomi.
• Šiltą lapkričio mėnesį dar nevėlu kalkinti dirvožemį, jei jis yra pernelyg rūgštus.