BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA
GINTAUTO ČERNECKIO
35
„SAULĖS GĖLĖS SĖKLOS: LAKONIKOS“
(TĘSINYS III)
GINTAUTAS ČERNECKIS, Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas (Plungė)
2021-11 – 19
XL
Nėra šešėlių viršuje,
tik Ugnies šventė,
kai pašauktieji atsiliepia
į šviesos sėją.
XLI
Gyvas žodis pliumpteli
kaip į ramų vandenį
ir banga nuraibuliuoja
ratilais toli.
XLII
Meistras sulaukia
meilės spindulio,
o juokdarys jį gaudo
savo kelnėse.
XLIII
Ateities namuose
širdis nemiega
ir durys atviros
šviesos pasiuntiniams.
XLIV
Ugninis Pasaulis
uždega žibintus,
kad svyruojančios sielos
nemirkčiotų blankiai.
XLV
Ten už kalvos,
nutolę nuo namų,
dar gali grįžti
saulės pusėn.
XLVI
Saulėti broliai
užkuria židinį
ir gana jaukumo
Ugnies rate.
XLVII
Nemiegantis būdrauja,
kaip paukštis
žvilgsnį meta į tolį,
tuoj skris.
XLVIII
Širdyje yra žinojimas
negarbinti kvailybės,
kuri kaip dūmas
tuoj apkarsta.
XLIX
Kantrusis žino,
kad žygio vėliavą iškėlus
kas nors paklaus
apie tikrus namus.
L
Brangieji išeina
parnešti Ugnies,
sugrįš su šviesa,
nes bus laukiami.
LI
Į vidų sėklos byra,
viena yra arčiau širdies,
jos tikrą vardą
sodininkas žino.
LII
Už tylos vartų
vis dar galima pajusti
Saulės Gėlės dvelksmą
ir skleidžiamą jos aromatą.