ŠALIES/VILNIAUS APSKRITIES/ELEKTRĖNŲ KRAŠTO AKTUALIJOS 

795/946

DIRST: APIE GYVENIMO KOKYBĘ

Šaltinis: www.elektrenai.lt 

Portale paskelbta: 2021 – 11 – 19

Aktuali šaltinių informacinė medžiaga: 

GYVENIMO KOKYBĖS INDEKSO DUOMENIMIS, ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖ YRA 6 VIETOJE IŠ 60 LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ

2021-11-16

Finansų ministerijos svetainėje lietuvosfinansai.lt paskelbti Lietuvos savivaldybių 2013–2018 m. Gyvenimo kokybės indekso (GKI) duomenys. Gyvenimo kokybės indeksas sudarytas iš 38 rodiklių 6 srityse. Per penkerius metus GKI paaugo visose 60 savivaldybių, bet ne visose srityse. Aukščiausias vidutinis GKI tuo laikotarpiu Lietuvoje buvo Vilniaus m., Klaipėdos m., Kauno m., Neringos ir Palangos savivaldybėse. Galime pasidžiaugti, kad Elektrėnų savivaldybė yra 6 vietoje iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Svetainėje https://lietuvosfinansai.lt/gki/ galima palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog su visomis 60 Lietuvos savivaldybių, įvertinant tendencijas 2013–2018 m. šešiose srityse:

materialinės gyvenimo sąlygos (remiamasi vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, užimtų gyventojų dalimi tarp darbingo amžiaus gyventojų, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, gyvenamuoju fondu (naudingu plotu tenkančiu vienam gyventojui, kv. m), asmenų (šeimų), buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti skaičiumi ir renovuotų daugiabučių dalimi);

gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas (susideda iš veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, materialinių investicijų to meto kainomis, tiesioginių užsienio investicijų, įmonių apyvartos ir pridėtinės vertės gamybos kainomis);

sveikatos paslaugos (priklauso nuo praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus, paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičiaus, sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičiaus, ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus);

švietimo paslaugos (vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, dalis tarp 1–6 metų amžiaus gyventojų, dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių nesimokančių mokyklinio amžiaus vaikai, bendrojo lavinimo mokyklų skaičius, profesinių mokyklų mokinių skaičius, mokyklų ir geltonųjų autobusų skaičius, lietuvių kalbos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 75–100 taškų, dalis ir universitetų ir kolegijų studentų skaičius);

demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas (savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius, palyginti su visu rinkėjų skaičiumi, išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas, atvykusių ir išvykusių asmenų skaičius, kultūros centrų dalyvių skaičius);

viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas (skaičiuojama į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute, iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekis, užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, kelių eismo įvykių skaičiaus, automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle, namų ūkiai, turintys kompiuterį ir plačiajuosčio interneto prieigą, stadionų, baseinų, sportui skirtų aikščių ir kitų sporto bazių skaičius, visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, muziejų ir Kultūros ministerijai pavaldžių bibliotekų ir jų filialų skaičius).

Visi rodikliai yra konvertuoti taip, kad būtų palyginami tarpusavyje.

Gyvenimo kokybės indeksas