BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA
GINTAUTO ČERNECKIO
36
„SAULĖS GĖLĖS SĖKLOS: LAKONIKOS“
(TĘSINYS IV)
GINTAUTAS ČERNECKIS, Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas (Plungė)
2021-11 – 26
LIII
Tuštumoje
mintis plevena
kaip drugelis
ir daugiau nieko.
LIV
Likimas skiria užduotį
ir vėl toks savas
giesmininko balsas
vienišųjų kelyje.
LV
Joks stebuklas
vedanti ranka,
bet priartėję
pajunta gyvybės ritmą.
LVI
Ne vien tik vėjas
ir sodininkas
girdi kvietimą
palikti užaugintą sodą.
LVII
Tikroji gyvenimo scena
ne laikini namai,
bet meistro meilės šokis
lyg žiedlapis sklandytų.
LVIII
Sargyba neleidžia
širdžiai užmigti,
iškilmingos giesmės
sulaiko nuodytojus.
LIX
Keleivis atpažįsta
šviesos pasiuntinį
iš trumpiausio kelio
ir giedrų minčių.
LX
Kai Ugnis karšta
dega nuolat,
nėra vietos
tamsos dulkei.
LXI
Kelias kviečia mylinčius,
kad jie išgyventų
aukštas akimirkas
vienu alsavimu.
LXII
Paskutinė skola
kaip šešėlis nublanksta
širdies prieangyje
ir taip ramu.
LXIII
Pasėjęs gyvą grūdą
neprašo malonės,
jam žemė žydi
po kojomis.
LXIV
Fakelas uždegtas
tamsiausiose vietose,
liepsnos paleidžia pelenais
sielos žievę.
LXV
Suvirpėjus stygai
sidabrinei,
akių šviesa
sugrįžta iš gelmės.
