BŪTIS: IŠMINTIS / KŪRYBA
GINTAUTO ČERNECKIO
37
„SAULĖS GĖLĖS SĖKLOS: LAKONIKOS“
(TĘSINYS V)
GINTAUTAS ČERNECKIS, Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas (Plungė)
2021-12 – 13
LXVI
Meistras nutildo
savo plepį
ir pakyla laiptais
į erelių sostą.
LXVII
Širdis pakrikštyta Ugnim –
šviesos ginklas,
bet ne šmėkla
prieš tamsos vartus.
LXVIII
Nėra reikalo
klausti linksmuolio,
iš kur ūpas,
guvu ir tiek.
LXIX
Tai bent vežikas
ir jo vežimas,
siela byra,
vieni suodžiai.
LXX
Tiesiog einantis
neklaidžioja minioj
kaip benamis,
per seklu.
LXXI
Grubios sielos traukiasi,
Ugnies nešėjas pasirodo
su skambančia taure
ir palinkėjimais.
LXXII
Širdingas girdi
ne turgų,
bet sidabrinį balsą
už ačiū.
LXXIII
Dvasios žygyje
rankos paspaudimas
kaip šviesos sauja
einančiam.
LXXIV
Savo namuose
durys atsiveria
be užraktų
į saulėtus kambarius.
LXXV
Aukštyn nepakilsi
be dangiško sparno,
viensparniai lieka
ant žemės.
LXXVI
Prisėda šalia Tylinčiojo
ir puošiasi saulės karoliais,
kad žinotų tiesą
apie save.
LXXVII
Broliai kantrūs
semia šviesą
iš giliausių šaltinių
ir ją išlaiko.
LXXVIII
Metas grįžti namo
ir uždegti laužą
ant pilies kalno,
tamsieji atsėlina.
