I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
24
FANTASTINIS ROMANAS
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022 – 01 – 25
„APSIVALYMAS“ 17 DALIS
NE AMŽINA AŠ, GIMUSI GYVENIMUI!
Bus perduotas į tavo valdą
Pasaulio mano atspindys.
Bėgo metai. Mažytė Zuki lankė mokyklą bei įvairias treniruotes. Ji beveik neturėjo laisvo laiko. Kaip, beje, ir Lariada.
Atsakomybė už atgimstančią Pirmtakų Planetą nė kiek neleisdavo atsipalaiduoti.
Bet vieną parą iš dešimties Lariadą ilsėdavosi. Išvykdavo su mažyte Zuki į kažkurią iš savo poilsiaviečių. Išsimiegodavo. Maudydavosi tvenkinyje. Maitindavo margaspalvius zebriukus, plaukiodavo ant geltonodžių krokodilų. Šėrė gyvūnėlius mėsiškomis citrinomis. Ir ilgai apie viską kalbėdavosi.
Zuki augo ir vystėsi ne pagal metus. Dar būdama dvylikos metų, ji visiškai rimtai diskutuodavo su Lariada Planetos strategijos klausimais.
Lariada negalėjo atsidžiaugti. Pagaliau ėmė pildytis jos svajonės!
Juk ji jautė, kad … beviltiškai sensta!
Kaip ten bebūtų, Lariada buvo ne tik pirmoji kylančios iš pelenų planetos Princesė, bet ir pirmoji Amazonė. Ir ji sunkiai pakeldavo ateinančią senatvę. Juk jai greit sukaks keturiasdešimt metų…
Taip, Lariada tai jautė. Tai siena. Tai riba. Nematoma, tačiau neginčijama.
Viskas, kas buvo gyva joje, ir viskas, kame gyveno ji, nepaliaujamai veržėsi į amžinybę, į begalinius erdvės ir laiko tolius.
O čia riba!
Čia – negailestingos laiko tėkmės nuosprendis.
Vardan amžinybės gimusi, bet neamžina.
Ir štai pats jo didenybė Likimas pakuždėjo Lariadai teisingą sprendimą – užauginti, išugdyti Amazonę ir perduoti jai dalelę savęs.
Juk TĘSTINUMAS – TAI IR YRA KELIAS Į AMŽINYBĘ!
„Taip, Zuki yra verta mano Misijos tęsimo. Taip, aš padovanosiu jai savąją ietį. Tačiau Zuki dar turi paaugti. O aš privalau atsilaikyti“ – taip nuolatos tikino save pirmoji karūnuotoji Pirmtakų Princesė Lariada.
„O kai tai įvyks, aš iškeliausiu į Andromedos galaktiką, kurioje šaknys mūsų. Nes aš tikiu – Zuki susitvarkys. Nes aš Pirmtakų Tęstinumu neabejoju“.
Lariados pamąstymus nutraukė skambus mergaitės balsas- „Lara, eime maitinti zebriukus!“
„Eime, Zuki!“
„Laikas eina. Bet dar neatėjo. Paauk dar, mano mergyt. Dar truputį mes būsim kartu…“
(B.d.)
