I. DATA
ROMUALDO ČERNECKIO
1074
Paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS
2022-04-17
Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ
DIRST:
ŠV. VELYKOS
Velykos – kilnojamos, švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Gaivus pavasario vėjas iš pamaldų parlydi šeimyną. Ji sėda už gausiais valgiais nukrauto ir bundančios gamtos simboliais (išsprogusio beržo, „kačiukais“ nusagstytų karklų šakelėmis, sužėlusių javų žaluma) papuošto Velykų stalo. Tai svarbiausioji krikščioniškojo pasaulio šventė, Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirties minėjimas.
Velykos yra kilnojamos , visada švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio (taip visos Bažnyčios susitarė Nikėjos susirinkime 325 m. Žydų kalendoriuje tuomet švenčiama Pascha). Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archajiškuoju mėnulio kalendoriumi.
Tradiciniuose mūsų tautos papročiuose labai reikšmingomis laikytos ne tik Didžiosios savaitės dienos, bet dar 3-4 dienos po jos. Galbūt tai senosios devyniadienės savaitės, sudarytos pagal Mėnulį, atminimas.
Pirmosios Velykų dienos vakare kaimo vaikinai susirinkdavo į būrį lalauninkų – lankydavo kaimynus su gerais linkėjimais, palydimais dainomis ir muzika. O ypač gražias dainas lalauninkai išgiedodavo prie tų namų, kur gyveno mergaitės.
Antrąją Velykų dieną jau mažiukai vaikai eidavo kiaušiniauti. Dar tą pačią dieną prosenovišku papročių namų šeimininkui plaunamos rankos, o šeimynykščius buvo galima aptaškyti vandeniu, jaunimo džiaugsmui – sūpuoklės.
Per Velykas visoje Lietuvoje ritinėjami margučiai. Tai senas, plačiai paplitęs paprotys. Po pusryčių kaimo vaikai ir jaunimas renkasi kur nors gatvės gale, patogioje vietoje pasidaro aikštelę kiaušiniams ritinėti. Pastatomas tam tikras lovelis ir visi iš eilės tuo loveliu rita margučius. Reikia taikyti taip, kad savo margučiu užgautum svetimą – tada išloši.
Kitas įdomus Velykų žaidimas – margučių mušimas. Juos muša ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kai kas griebiasi apgavystės: kiaušinio vidun prileidžia cukraus, dervos ar ko kita, kad kiaušinis būtų stiprus ir niekas jo nesumuštų.
Velykų išvakarėse kiekvienas vyras ar mergina guldami pasideda po pagalve beržo šakelę. Rytą su ta šakele žadina miegančius. Kai mušamasis pažada duoti velykinį kiaušinį, plakėjas jį nustoja mušęs ir eina žadinti kitų.
Velykų sūpuoklės – tai viena maloniausių pasilinksminimo priemonių. Šventės proga jas įrengdavo po keletą kiekviename kaime ar viensėdyje.
Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos) ,gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas).
Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybės gyvatės, pasivertusios gemalo pavidalu. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės.
Pavasarį gyvatės turėjo prikelti augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami – susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas.
Ką tau žada gauto margučio spalva?
Mažutis ąsotėlis – skani tyrelė. Kas? Žinoma, kiaušinis. Okai kiaušinis spalvotas, rodos, dar gardesniu tampa.
Velykos ir margučiai taip glaudžiai susiję, jog negali nė pagalvoti apie vieną, neatsiminus kito. Velykos be margučių – tai neįmanomas dalykas mūsų papročiuose, nors jie šiandien gana pakitę.
Velykų margutis yra gyvybės, vaisingumo, derlingumo, gamtos atgimimo simbolis. Tačiau kiekviena spalva turi atskirą reikšmę. Taigi, patyrinėk, ką reiškia gauto margučio spalva ir ką ji tau šiemet žada. Štai kokia yra Velykinių kiaušinių spalvų simbolika:
ŽALIA – simbolizuoja pavasario atgimimą, javų želmenis, augmenijos prabudimą. Tai gerumo ir naivumo spalva.
GELTONA -šviesos ir saulės sustiprėjimą, dienos ilgėjimą. Tai saulės ir pinigų spalva, tačiau kartu ir godumo.
RUDA – prinokusius javus, derlingumą.
RAUDONA – vaisingumą, gyvybės ir gyvenimo džiaugsmą, sėkmę visuose darbuose. Raudonu kiaušiniu linkima būti stipriam, aktyviam, visus nugalėti.
MĖLYNA – dangų, kosminio pasaulio vienovę. Toks margutis reiškia ramybę, kantrybę ir protą.
JUODA – žemės simbolis.
Kaip ruošti kiaušinius? Keli laiko patikrinti liaudies patarimai:
– Verdant kiaušiniai neskilinės, jeigu įbersite šaukštą druskos. Suskilus lukštui, įpilkite 1-2 šaukštus acto, kad neišbėgtų baltymas.
– Norint kiaušinius išvirti minkštai, dėkite į karštą vandenį ir virkite 3 min., kietai – virkite 8-10 min.
– Išvirtus kiaušinius iš karto dėkite į šaltą vandenį – lengviau nulupsite.
– Ar kiaušinis virtas, sužinosite jį pasukus ant stalo. Virtas kiaušinis suksis ilgai, o žalias sukasi tik 1-2 kartus.
Namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis bei pirmosiomis pavasario gėlėmis, valgiai gausiai apkaišomi žalumynais. Tai reiškia pabudimą, prisikėlimą – ne tik Kristaus, bet ir gamtos.
Antrąją Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti. Anksčiau būdavo apsiribojama margučių dovanojimu, dabar dauguma prie jų prideda ir didesnes dovanėles – saldumynų, žaislų ar pinigų. Daugelyje šalių (plinta ir Lietuvoje) tikrus kiaušinius yra pakeitę šokoladiniai. Pirmiausia aplankomi krikštatėviai (arba ateina patys), vėliau einama pas gimines, kaimynus. Kiaušiniautojai gali būti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kiekvieną užėjusį būtina apdovanoti kiaušiniu, pavaišinti.
