I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
88
FANTASTINĖ APYSAKA
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022-05-23
GNIUŽDYMAS XXXIII DALIS
„PASIRAŠYK, KITAIP ĮDURSIME“
Keletą naktų iš eilės, kai palatos kaimynės jau miegodavo, pas Alą ateidavo tai seselės, tai sanitaria ir vis grasindavo švirkštu: „Pasirašyk, pasirašyk!“
Mergina suprato, kad šie grasinimai nuo paties vyriausiojo gydytojo ir kad vieną kartą jai suleis kažkokį brudą. Juk ji pati medikė, tad ne iš nuogirdų žino, ką gali padaryti su žmogumi tokie preparatai.
Paskui viską nurašys kokiai nors „ligai“. Juk ir „komisija“ pripažino, jog ji nesveika. Ir „mykė“ ji jau daugiau kaip dvi savaites. Tad jiems niekas negręsia. Nusibos įkalbinėti, suleis injekciją, o tada jau jos nebus galima išrašyti dėl ligos paūmėjimo; nesvarbu parašas.
Medicinos mokykloje Ala mokėsi ir psichiatrijos pagrindų. Dėstytojas tiesiai šviesiai kalbėjo, jog mūsų dienų psichiatrija – tai grynai eksperimentinis mokslas. Psichotropinių preparatų su pelėmis neišbandysi, o sveiki žmonės nesutiks. Ir todėl kiekvienas preparatas, kaip ir kiekvienas pacientas tokio pobūdžio ligoninėse, tai viso labo eilinis eksperimentas.
Ir štai dabar Alai iškilo grėsmė tapti tokiu bandomuoju triušiu.
Tad gal reikia nesispirioti ir pasirašyti?
Bet ne. Juk tuomet jau ją ims „gydyti su jos sutikimu“.
„Gydyti“. Išvertus į suprantamą kalbą, tai reiškia, jog ją užbadys vaistais, pavers „daržove“, sukels negrįžtamus procesus.
O jeigu ji nepasirašys? Jie juk vis tiek pasieks savo tikslą, juk vyr. gydytojas nenurims…
Ši vidinė kova tęsėsi merginos sąmonėje dar kelias dienas bei naktis. Tikrai, ką daryti? Injekcija – ne tabletė. Po liežuviu nepaslėpsi, neišspjausi…
Aomazga gi neišvengiamai artėjo. Juk po „komisijos“ jos čia laikyti negalima. Reikia arba jos parašo, arba ligos paūmėjimo, kurį jie gali sukelti, suleisdami jai vos vieną injekciją.
Ir vėl atėjo vakaras. Ir vėl atėjo seselė su švirkštu. Aukšta, jauna. Ala jos anksčiau čia nebuvo mačiusi.
„Naujokė“ prisėdo ant lovos krašto ir ėmė gręžti merginą kažkokiu neįprastu, plieniniu žvilgsniu.
„Kaip jaučiatės, ligone?“ – pasiteiravo pilkaakė, šypsodamasi lūpų kampučiais.
„Normaliai. O kokia šiandien diena?“
„Penktadienis“.
Ala apsidžiaugė. Reiškia, jos šneka normali, reiškia, ji nemykia!
Staiga Alai pasirodė, kad ji jau buvo susitikusi su šia pilkaake mergina. Tačiau kur?
Na, kur?
(B. d.)
