I.: IŠMINTIS / KŪRYBA
ROMUALDO ČERNECKIO
1918
ČIPOLINAS IR DIRSČIUKAS XXXVI
2022-09-04
Č.:
– Sveikas. Jau vėsiau?
D.:
– Taip. Dabar jau normalu.
Č.:
– Kas naujo?
D:
– Karštis bei tvanka dingo, tad lengviau leisti internetinį leidinį „Skvarbus žvilgsnis į būtį“. Tuo tarpu grįžusi iš atostogų ponija (ji save, beje, vadina „elitu“, kaip porina ir visokio rango pataikūnai) ruošiasi ženkliai pasikelti sau atlyginimus, nors, palyginus, jų atlygiai ir šiaip didžiuliai, o patys jie nieko gero tautai nenuveikė, tik Lietuvą, pavyzdžiui, veda tiesiai į beprotišką energetinę krizę ir sapalioja, jog puikiai dirba. Net anksčiau anekdotuose pajuokti čiukčiai juokiasi… Manau, tuoj prasidės rudeninės politinės rietenos, kuri „partija“ geresnė. Bet juokas iš tos ponijos vaidinimo neims, kadangi paprastam žmogui tebesitęsia išgyvenimo aktualija. Šlykštu…
Č:
– Įvykiais Ukrainoje nesidomi?
D.:
– Ne. Galvoju, kaip pačiam reikės išgyventi.
Č.:
– Iki!
D:
– Iki!
