I. DISKUSIJOS, KRITINIS DIRSTELĖJIMAS

JONO  PAULAUSKO

488

DIRST: ŽALČIO PRAKEIKSMO PASEKMĖS III

Publikacija portale: 2022-09-16

Atsiuntė JONAS PAULAUSKAS

 2022 – 09-14

Žalčio prakeiksmo pasekmės. Apie Imperiją, arba Mažos tautos kompleksas

III

Estų politologo Reino Taageperos (gim. 1933) teigimu[5], Lietuva kaip imperija atsirado apie 1250–1260 metus, per šimtmetį subrendo, savo maksimalų stabilų plotą (740–790 tūkst. kv. km) pasiekė apie 1400–1500 metus, o 1569 metais žlugo. Kaip žinome, tais metais buvo pasirašyta Liublino unija, po kurios atsiradusioje Abiejų Tautų Respublikoje (ATR, Žečpospolitoje) Lietuvos plotas sumažėjo iki, įvairiais duomenimis, 292–347 tūkst. kv. km. 1569–1795 metais gyvavusioje ATR, sostine tapo Varšuva.

„Žinome, kaip lengvai ir greitai jie [lietuviai – M. P.] surusėdavo, sulenkėdavo, suvokietėdavo [dabar jau baigia suanglėti – M. P.], bet nieko nežinome apie priešingos krypties procesus. „Minkštosios galios“ stoka buvo didžiausia LDK kaip imperijos silpnybė.“[6] Nesutikti su filosofu, sociologu profesoriumi Zenonu Norkumi (gim. 1958) čia tiesiog neįmanoma, nes lietuvių charakterio bruožai mums patiems, lietuviams, gana gerai pažįstami. Yra viltis, kad mumyse tebetūnantis amžinasis Žaltys (prisiminkime „Eglę žalčių karalienę“ – iš tikrųjų Žaltys nemirė) prisikels ir dvasinė revoliucija išvaduos Lietuvą iš prakeiksmo. Bet kuris apsiskaitęs mistikas ar net kaimo močiutė gali pasakyti, kad prakeiksmą galima „nuimti“ arba, atėjus laikui, jis dingsta pats. Tačiau kol kas prošvaisčių nematyti…

Pasak Z. Norkaus, Lietuvos, kaip imperijos, gedulo dėl jos pabaigos diena nėra tiksliai žinoma, tačiau galimi trys alternatyvūs variantai: 1) 1569 m. kovo 28 d., kai paskutinis LDK valdovas Gediminaitis Zigmantas Augustas paskelbė Palenkės ir Voluinės prijungimo prie Lenkijos privilegijas; 2) 1449 m. rugpjūčio 31 d., kai LDK valdovo Kazimiero ir didžiojo kunigaikščio Bazilijaus II atstovai Maskvoje pasirašė sutartį, kuria LDK išsižadėjo savo imperinės idėjos – užvaldyti visą Rusią; 3) 1471 m. liepos 14 d., kai Maskvos kariuomenė prie Šelonės upės sumušė Didžiojo Naugardo pajėgas. Tą gėdingą ir gedulingą dieną, kaip ją įvardija Z. Norkus, nors ir nežuvo nė vienas LDK karys, pati LDK pralaimėjo taip pat triuškinamai, kaip lygiai prieš 61 metus laimėjo Žalgirio mūšį.

Esama nuomonių, kad LDK egzistavo dar XII a. pabaigoje, taigi ir Mindaugo Lietuva jau buvusi LDK[7]. Vis dėlto realiai LDK pavadinimas vartotas tik nuo XV a. vidurio[8].

Nors visiškai tiksliai nustatyti neįmanoma jokios senovinės imperijos ploto – pirmiausia todėl, kad imperijos neturi sienų, kol nesibaigia jų teritorinės ekspansijos fazė (tuomet jos turi ne sienas, o neapibrėžtas ribas, „frontirus“), įvairiais skaičiavimais, Mindaugo laikais Lietuvos imperijos plotas siekė 114–210 kv. km, Gedimino laikais Lietuvos plotas siekė 350–385 tūkst. kv. km, Algirdo ir Kęstučio laikais, apie 1350 metus, – 400–440 tūkst. kv. km. Po pergalės prie Mėlynųjų Vandenų LDK išsiplėtė iki 611–672 tūkst. kv. km. Žalgirio mūšio metu atkovota Žemaitija užėmė 23 300 kv. km plotą. Vytauto valdymo pabaigoje LDK maksimalus plotas nuo

Baltijos iki Juodosios jūros siekė 2,5 mln. kv. km (turėdami tokį plotą dabar pasaulyje būtume dešimtoje vietoje po Kazachstano).