I. DATA

ROMUALDO ČERNECKIO

2086

DIRST: PASAULINĖ ŠIRDIES DIENA

2022-09-29

Šaltinis: INTERNETO ERDVĖ 

##

Nuo 1999-ųjų kasmet rugsėjo 29-ąją Pasaulinės širdies federacijos sprendimu minima Pasaulinė širdies diena. Tądien daugelio šalių gyventojai kviečiami labiau rūpintis savo sveikata, primenant, kad mirštamumo statistikoje širdies ir kraujagyslių ligos nulemia daugiau nei pusę visų mirčių.

Veiksnių, didinančių sergamumo rodiklius, yra daug: tai – ir triukšmas, ilgai trunkanti kaitra, ir kietosiomis dalelėmis užterštas oras, kuris jau šiuo metu pasaulyje nulemia kas penktą mirtį dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Bet svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje cholesterolio valdymas sergantiesiems ŠKL – pats blogiausiais lyginant su esamu kitose ES valstybėse.

Anot prof. Raimondo Kubiliaus, persirgusiems širdies infarktu ar sergantiems išemine širdies liga, blogojo cholesterolio vertė turėtų siekti < 1,4 mmol. Tai neįmanoma pasiekti be vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją. Tačiau klinikinėje praktikoje stebimi ir tokie atvejai, kai žmogus neturi jokių rizikos veiksnių, išskyrus, kad jo organizme daugiau sintetinama blogojo cholesterolio, ir tai jau nulemta genetiškai. Tokiu atveju, patariama riboti riebaus maisto patekimą į organizmą, o jeigu ir tas nepadeda, – skiriama medikamentų.

Profesoriaus teigimu, reikėtų riboti sūraus, riebaus maisto vartojimą bei maisto gardinimą valgomąja druska. Daugiau valgyti lietuviškų vaisių ir daržovių, turinčių visų žmogui reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Patartina bent kelias dienas per savaitę pusryčiams rinktis grūdinių kultūrų patiekalus, mažo riebumo pieno produktus, o parduotuvėse susilaikyti nuo pusfabrikačių, greitosios kulinarijos ir konditerijos gaminių, pagamintų padažų, pagardų, kuriuose, pasak medikų, yra žmogaus organizmui nereikalingų druskų bei transriebalų.

„Širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks. Todėl tiek gydytojai, tiek patys žmonės turi pasistengti, kad kuo anksčiau būtų pastebėti sveikatos sutrikimai. Naudinga visiems gyventojams, sulaukusiems 25 metų, žinoti savo pagrindinius širdies ir kraujagyslių sveikatos rodiklius – arterinį kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją, pageidautina, – ir išsamią lipidogramą, atspindinčią blogojo ir gerojo cholesterolio santykį, bei laikytis sveikos gyvensenos principų. Sulaukusiems 40 metų vyrams ir – 50-ies moterims būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įvertinti ŠKL rizikos veiksniai ir galimas pavojus susirgti.

Ypač svarbu suprasti, kad rūkymas, įskaitant elektronines cigaretes, mažas fizinis aktyvumas, ilgas (6 –8 val. per dieną) sėdėjimas be trumpalaikių pertraukėlių, antsvoris, aukštas kraujospūdis reikšmingai didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.