I. HUMORAS
JONO PAULAUSKO
507
JONAS PAULAUSKAS
2022 – 09-30
Taigi, tęsiu…
Susikurkime sau gerą nuotaiką!
Pasijuokime!
A N E K D O T A I
IR KITI LINKSMI DALYKAI
##
GYVOJO KLASIKO JUOZO ERLICKO ĮŽVALGOS NŪDIENOS GYVENIMO KLAUSIMAIS
##
III. Kalvos prie kelio
Klausantis kai kurių didelių veikėjų atrodo, kad karas jiems – natūralus reiškinys. Na, šiek tiek nemalonus, kaip dargana. Tiesa, yra karo nusikaltimai. Va, jeigu jų nebūtų! Jei žudytų tvarkingai, griautų taisyklingai…
Aš nesu didelis veikėjas. Aš tik nedidelio miesto policijos vadas. Bet visuomet rūpinuos, kad mūsų apylinkės nusikaltėliai nusikalstų kuo teisingiau. Mano šūkis: „Nusikaltime neturi būti nusikalstamumo!“
Sykį toks žmogelis nedrąsiai pravėrė kabineto duris…
– Esu žudikas, – tarė. O pažiūrėt – panašus į auką: su „Maximos“ maišeliu, mokytojo profiliu…
– Kokios pakraipos? – smalsauju.
– Serijinis.
– Kuri serija? – Pirma.
– Sezonas?
– Irgi pirmas. Vaikinas aiškiai nepatyręs – tokiam reikia pagelbėt. Peržvelgiu duomenis.
– Ak, tai jūs mūsų parapijoj nužudėte jau devynis…
– Dešimt.
– Kodėl kreipiatės į policiją?
– O kodėl jūs gaudot? Leiskit man ramiai nugalabyt trisdešimt. Tada aš pats liausiuos.
Svarstau… Lengviausia būtų pasakyti: „Nežudyk!“ Bet jei anas dar neatsižudęs?
– O gal sutartume dėl dvidešimties?
– O kas tada į mane rimtai bežiūrės? Ne, šitaip nieko nebus.
– Tai gal sutiktumėte žudyti vien vyrus?
Jis trauko pečiais.
– Man tas pat. Jei duosit garantijas, kad vyras nesikeiks, nesipriešins… Bet jeigu jį apginkluosit…
– Ne, ne!.. O kur kitąsyk planuojat žudyti? Pamiškėj? Tarpuvartėj?
– Krautuvėj.
– Oho!.. Jei pasakytumėt tikslią vietą ir laiką… Įrengtume humanitarinį koridorių nekaltiems pirkėjams. Mainais galit pateikti savo pageidavimus.
Jis numoja ranka.
– Man nesvarbu, ką žudyt, svarbu, kad paskui nezirztumėt: tas dar nesubrendęs… Anas jau remtino amžiaus…
– Norėtumėt, kad mes patys parinktume jums vyrą?
– Taip. Ir tebūnie policininkas.
– Negalim sutikti. Jei nužudysit policininką, bus peržengta raudona linija.
– Ir kas toliau?
– Dar intensyvesnė Burgundijos raudona… Paskui infraraudona…
– Peržengęs raudonas aš nesustosiu, – griežtai sako jis.
– Mes suprantam, – linkteliu.
– Nužudęs iš krautuvės noriu išeiti pakelta galva.
– Prašom. Kas dar?
– Ant laiptų griežia dūdų orkestras… …
Dabar, kai sezonas baigtas, jau galiu paliudyt: tikrai nėra taip, kad pradėjęs žudyti nebegali pabaigti. Vienam žmona uždraudžia, kitam sveikata nebeleidžia… O kartais net visuomenė paveikia: jei susibūrę žiūrim, galvažudys gali ir susigėst.
##
