I. HUMORAS
JONO PAULAUSKO
509
JONAS PAULAUSKAS
2022-10-03
Taigi, tęsiu…
Susikurkime sau gerą nuotaiką!
Pasijuokime!
A N E K D O T A I
IR KITI LINKSMI DALYKAI
##
GYVOJO KLASIKO JUOZO ERLICKO ĮŽVALGOS NŪDIENOS GYVENIMO KLAUSIMAIS
##
IV. Turėkim kantrybės
Lietuvių gudrybės.
– Grybaudamas Vingio parke aptikau pūtino slaptavietę, – giriasi kaimynas. – Aišku, pranešiau, kam reikia. Bet niekas netiki.
– Ir sugalvok taip pasislėpti! – pavydžiu. – Visi ieško Urale ir Altajuj… O tas – matomiausioj vietoj.
– Sako, buvo net į krautuvę atėjęs, rėkavęs: „Aš pūtinas!..“ Tai gavo į snukį už rusišką propagandą.
– Oi, gudruolis! – stebiuos. – Kaip tu aną radai?
– Išgirdau šnypščiant… Ogi jis ant kelmo betupįs! Manding, bus išlindęs pasišildyt. Pašaukiau: „Pūtka!“ Šmurkšt į urvelį. Pakrapščiau pagaliu – tyla!
– Gal įsižeidė? Reikėjo vardu ir tėvavardžiu kreiptis.
– Eik jau!.. Mano taikus, malonus šuo – ir tas nevadinamas Brisium Šarikovičium.
– Tiek jį ir bematysi… Pūtinas kytras, bus išsikasęs ne vieną landą.
– Ir aš nedurnas, – vaiposi kaimynas. – Paspendžiau kilpas.
– Kur dėsi pagavęs?
– O gal pravers ūkyje!
– Sode žvirbliams baidyt?
– Plačiau galima pritaikyt… Va, tu eisi pro šalį, pažiūrėsi ne taip – pūtiną paleisiu. O sumanysiu pats į kokį viarsalą eit – irgi pūtiną vesiuos.
Senelis ryžtingai pirsteli pavėjui:
– Laikysiu namie pūtiną, visi manęs bijos!
Žvelgiu su pavydu… Valstietis mat! Niekam neleis prapult be naudos.
##
