Kaip keliavome ir Šveicarijoje sutikome Naujuosius metus

Malonūs prisiminimai

mūsų grupė

Naujuosius metus Šveicarijoje keliautojų grupė, kurioje buvau, sutiko savitai, tad grįžęs nusprendžiau pasidalinti patirtais įspūdžiais. Tuo pačiu tikslu – įdomiai sutikti 2014 – sius, pamatyti Šveicarijos kalnų masyvo grožį bei Europos šalių įžymiąsias vietas turistinės firmos „Kauno grūda“ autobusu kartu važiavo dar 35 vilniečiai, kauniškiai, klaipėdiškiai, šiauliečiai ir alytiškiai, gidas Valentinas Padriezas (Garliava) bei du vairuotojai.

Apie reikšmingesnes išvykos detales

Iš Vievio išvykau gruodžio 28 d. naktį. Sutartu laiku (3.50 val.) iš sostinės atvažiavęs aukščiau minėtos kelionės organizatorės autobusas su vilniečiais stabtelėjo stotelėje. Tuo tarpu Kaune jau laukė kiti kelionės dalyviai.

Paryčiais pasukome Lenkijos sienos link. Vyravo vidutinio amžiaus asmenys.

Pro autobuso langą stebimas tos kaimyninės šalies gamtovaizdis buvo mums įprastas. Vėliau kertant besiribojančių valstybių žemes panorama palaipsniui keitėsi ir netrukus visi prilipome prie langų, o turėję fotoaparatus tik ir spragsėjome, kad užfiksuoti neįprastas grožybes. Beje, visos kelionės metu V. Padriezas pateikė daug išsamios ir naudingos informacijos apie šalis, pro kurias važiavome, apie vietoves, kuriose lankėmės. Vakare pailsėjome užsakytame viešbutyje.

Gerai, kad savalaikiai gavome išsamią informaciją, tad turėjome smulkių iškeistų pinigų savo reikmėms tenkinti, taip pat eurų bei šveicariškų frankų mokamiems ekskursijų objektams aplankyti, o trumpų sustojimų asmeniniams reikalams buvo užtektinai.

Galima teigti, jog „Kauno Grūdos“ propaguoti išvykos privalumai neapvylė. Pavyzdžiui, kadangi nakvodavo viešbučiuose, daugelį ypatingai nenuvargino įtemptas kelionės grafikas. Tenkino ir pažintinės ekskursijos, kurių metu daug ką pamatėme bei sužinojome.

Ypač puikiai nuteikė uolų, ledo ir sniego karalystė

Išvyka truko savaitę (nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2014 m. sausio 3 d.). Bekeliaujant paskutinę praėjusių metų dieną ypač puikiai nuteikė uolų, ledo ir sniego karalystė. 31 – ąją ryte, pajutę gaivų, švarų orą, pasikėlėme į jos 3500 m aukštį, kur įsikūrusi Jungfraujoch – aukščiausiai Europoje esanti geležinkelio bei pašto stotis, veikė restoranas, kavinė, suvenyrų parduotuvės. Ten apžiūrėję ledo skulptūrų ekspoziciją greituoju liftu pasikėlėme į Sfinkso terasą, kur akį patraukė didingame kalnų masyve ryškėjusios trys aukščiausios viršūnės: Jungfrau (4158 m), Mionch (4099 m) ir Eiger (3970 m.), taip pat ilgiausias žemyne Alečo ledynas (22 km ilgio).

Po pietų Šveicarijos sostinėje Berne pamatėme Teatro aikštę, Šv. Vincento katedrą, viduramžių fontanus, bei kitus UNESCO saugomus kultūros paminklus, grožėjomės Arės upės panorama.

Artėjant vidurnakčiui, persiskyrėme į dvi grupes: viena Naujuosius metus sutiko viešbučio, kuriame buvome apsistoję, jaukioje aplinkoje, o kita – Interlakene. Mieste, beje, buvo ramu, ir tik prieš 24 val. susirinko žmonės, regis, iš kitur atvykę turistai. Žinoma, sutinkant 2014 m. fejerverkų danguje netrūko. Mes, lietuvaičiai, pakėlę šampano taures, ten sutikome ir lietuviškus, ir šveicariškus Naujuosius metus (mat laikas skyrėsi 1 val.).

Kas be ko, įspūdžių užteko visos kelionės metu. Antai važiuodami per Vokietiją apsilankėme Žemutinės Frankonijos sostinėje Viurcburge, kur susipažinome su įspūdinga Marienburgo tvirtove, buvusia vyskupų rezidencija, XVI a. statytu tiltu per Maino upę, UNESCO paveldo baroko perlu Arkivyskupų Reziderncijos rūmų ansambliu, su romantiškąja Šv. Kilijono katedra. Trečiąją dieną apsilankę idiliškame Šveicarijos Stein am Rhein senamiestyje, kiek vėliau Šalhauzsne sustojome prie garsiųjų Reino krioklių (Šalhauzene). Po to didžiausiame šalies mieste Ciuriche domėjomės Grossmunster katedra, Šagalo vitražais garsėjančia Fraumunster bažnyčia ir kitomis įžymiomis vietomis.

Pirmąją šių metų dieną keliaudami per Šveicarijos Alpes Liucernoje pamatėme XIV a. statytą medinį dengtą koplyčios tiltą (seniausią Europoje), vandens bokštą, katedrą, Liūto aikšte (XVIII a.), monumentą Šveicarijos gvardiečiams atminti ir kt. Pabuvojome ir nykštukinėje Lichtenšteino valstybėje. Sausio 2 – ąją susipažinome su Tirolio sostine Insbruku (Austrija), kur aplankėme garsųjį Svarovskio krištolo muziejų.

Galiausiai laukė ilga kelionė per Čekiją ir Lenkiją. Sausio 3 – ąją prieš vidurnaktį jau buvome Lietuvoje, o po kelių valandų, jau 4 – ąją, pasiekiau Vievį. Nuvažiavome 4600 km.

Prisimindamas išvyką tegaliu pasakyti viena – esant galimybėms nekasdieninėje aplinkoje pasitikti Naujuosius metus bei svečius kraštus pamatyti verta.

Nuotraukos: