Jonas Paulauskas
Kelininkai veteranai svečiuose pas aukštaičius
Šių metų birželio 22 d. veteranų klubo „Kelininkas“ nariai apsilankė pas svetingus aukštaičius Panevėžyje ir Biržuose. Apie 40 pagyvenusių bei patyrusių kelių tarnybos specialistų dalyvavo akcinės bendrovės (AB) „Panevėžio keliai“ ir valstybės įmonės (VĮ) „Panevėžio regiono keliai“ ten surengtame išvykstamajame seminare „Kelių tiesyba ir priežiūra“, kur sužinojo ir pamatė daug įdomaus.
Panevėžyje – gamybinės bazės, darbo rezultatų ir pasiekimų pristatymas
Tarp šalyje pirmaujančių kelių tiesimo įmonių generalinio direktoriaus Virmanto Puidoko vadovaujamos AB „Panevėžio keliai“ kasmet gerėjantys darbo rezultatai seminaro šeimininkams sudarė puikias galimybes pasidalinti savo teigiama darbo patirtimi.
Kai veteranai pasiekė Aukštaitijos sostinę, akcinės bendrovės atstovai nuvykusiuosius supažindino su savo 15 ha užimančia gamybine baze, apie kurios pajėgumus, įrenginius (gelžbetonio, skaldos gamybos cechus, asfaltbetonio fabriką, mechanizmų remonto bazę, gerai mechanizuotą iškrovimo punktą, kuriame 40 vagonų sąstatą su inertinėmis medžiagomis galima iškrauti per 4-6 valandas), išsamiai papasakojo jos vadovas Donatas Deksnys, o apie pastarosios laboratoriją – šios vedėja Rita Kiršienė.
Tada visi dalyviai susirinko bazės administracinio pastato salėje, kur juos pasveikino AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas, o renginio organizatoriai parodė videofilmą „Skaitmeninė statyba“ ir įteikė suvenyrus, kitas atminimo dovanėlės.
Taigi svečiai sužinojo, kad ši bendrovė dalyvavo keliose didžiausiose šalies statybose: kartu su kauniečiais pirmoji pradėjo tiesti automagistralę Kaunas – Klaipėda, po to vykdė kitus ne mažiau svarbius uždavinius, vienas kurių – Ukmergės – Panevėžio autostrados klojimas – pradėję nuo Taujėnų aplinkkelio, išasfaltavo ir paskutinį šios transporto arterijos metrą. Tarp kitko, kad to neužmiršti, pastatytas atminimo akmuo, ant kurio puikuojasi užrašas „Automagistralė Vilnius-Panevėžys 1998“. Nuo tada šalies bei aukštaičių sostines jungia 122,8 km ilgio šiuolaikinė transporto arterija. Taip pat gavo puikios informacijos apie vykdytus darbus, tiesiant tarptautinio kelio „Via Baltica“ trasą, rekonstruojant ruožus Panevėžys – Kėdainiai bei Raudonys – Saločiai –Latvijos siena.
Jie išgirdo, kad didžiausias panevėžiečių kelininkų pagalbininkas – technika. Juk be našių vakarietiškų mechanizmų vargu ar pasiekiami geri darbo rezultatai. Todėl pastaruoju metu įmonė juodajai dangai įrengti bei remontuoti pirko tik Vakarų Europos techniką. Pavyzdžiui, akcinė bendrovė gali didžiuotis 1986 m. gautu Lietuvoje galingiausiu, iki šiolei aktyviai bei efektingai dirbusiu asfaltbetonio klotuvu „Titan-420“, kuriuo iš karto dedama 11 metrų pločio danga. Prie panašios kokybės įrangos priskirtinas švedų šlamo įrenginys „Akzo Nobel HD10“, iš „Dynapac“ įsigyta asfalto tankinimo technika, taip pat čekiška įranga „Stavostroj“.
Gavo duomenų, jog šiuolaikiški mechanizmai įdiegti ir kituose baruose: Danijoje įsigyto kompiuterizuoto, automatizuoto bitumo emulsijos gamybos cecho projektinis pajėgumas, pavyzdžiui, siekia 10 tonų produkcijos per valandą. Todėl AB tuo gaminiu aprūpina beveik visas Lietuvos kelių tiesimo įmones. Be to, kadangi anksčiau mūsų šalies kelininkai turėjo daug rūpesčių dėl skaldos. „Panevėžio keliai“ rado išeitį – įsirengė Čekijoje įsigytą akmenskaldę, kuri paruošia aukštos kokybės gaminį. Tad nūnai Baltarusijoje ar Ukrainoje pirkta nerūšinė skalda, ją perdirbus šia technika, tampa aukštos kokybės bei atitinka standarto reikalavimus. Dolomitą perka iš Klovainių ir Petrašiūnų gamyklų, granitą atsiveža iš Baltarusijos ir Ukrainos, o bitumą – iš Mažeikių ir švedų įmonės „Nynas“ .
Klausėsi apie tai, kad AB pasigamina šaltą asfaltą. Todėl duobes keliuose bei gatvėse užtaiso, kol jos dar nedidelės, netgi žiemą. Apsirūpinusi viena geriausių žinybinių laboratorijų, kurios įranga beveik visa vakarietiška, o specialistai įsigiję aukštą kvalifikaciją. Todėl darbų kokybė Lietuvoje viena geriausių, paklotos dangos – lygiausios.
AB atstovams pasiūlius apžiūrėti statomus objektus Panevėžio regione, visi apsilankė magistralinių kelių A17 Panevėžio aplinkkelis ir A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga susikirtime esančioje Ūtos turbožiedinėje sankryžoje, apžiūrėjo rekonstruojamą ruožą kelyje Biržai-Raubonys, kur sužinojo apie ten vykdomus darbus, klojamas medžiagas, o važiuodami link Biržų susipažindino su kita minėto rekonstruojamo objekto dalimi – Biržų žiedine sankryža.
Biržuose – aukštaitiškos vaišingumo tradicijos, gamtovaizdžio, kultūros objektų apžiūra
Kai atvyko į Biržus, renginio dalyviai krašto muziejuje „Sėla“, apžiūrėję unikalią ekspozicija „Senoji aludarystė“ (to reikalo reikmenis, naminio alaus gamybos technologijas), sudalyvavę edukacinėje programoje „Žaldoko alus“, pagal aukštaičių vaišingumo tradicijas pasivaišino biržiečių alumi, sūriu ir duona. Bepramogaujant atvykėlius linksmino archajinį krašto etnomuzikavimo savitumą ir užstalės dainas propaguojantis aukštaitiškas folkloro ansamblis. Beje, kelininkai veteranai sutikusiesiems atsilygino tuo pačiu: pasiskolinę iš koncertavusiųjų skudučius, pagrojo žinomas melodijas.
Po linksmybių VĮ „Panevėžio regiono keliai“ darbuotojų lydimi svečiai, pakeliui iš Kirkilų apžvalgos bokšto dar pasigrožėję gražiomis apylinkėmis, nuvyko į Biržų regioniniame parke įsikūrusį Karajimiškio kaimą, kur pasidomėjo Šiaurės Lietuvoje žinomiausiu ir geriausiai ištirtu gamtos objektu – karstine smegduobe, vadinamą „Karvės ola“ (1964 m. ši buvo paskelbta geologiniu paminklu).
Tolesnė krašto apžvalga tęsėsi susipažįstant su „Panevėžio kelių“ vykdoma regioninio Radviliškio kelio Nr. 1305 Rinkuškiai-Juostaviečiai-Nemunėlis ruožo minkštosios dangos rekonstrukcija, dalyvaujant programoje „Grūdo kelias“, Biržų rajono Sodeliškių kaime apžiūrint autentišką XX a. pradžios Aukštaitijos sodybą, kur išvykos dalyviai pamatė, kaip atrodo elnius, danielius, muflonus auginantis ekologinis ūkis, apžiūrėjo netoliese stovintį restauruojamą seną vėjo malūną. Bet labiausiai veteranus sudomino senovinės technikos muziejus, kuriame puikavosi ankstesnių laikų automobiliai.
Po turiningo seminaro klubo „Kelininkas“ nariai grįžo į namus. Iki kito susitikimo, mielieji mūsų veteranai!
Zigmo Michnevičiaus nuotraukos:
