Paruošė Romualdas Černeckis 
Įdomybės : ciklas X
Mokslininkai nustatė žmogaus gyvenimo ribas
2017 – 09 – 01
Mokslininkai iš Erasmus universiteto (Nyderlandai) nustatė, jog žmogaus gyvenimo trukmė turi ribas ir nepriklauso nuo mitybos kokybės, medicinos lygio ir buities sąlygų.
Jų išvados pagrįstos 30 metų stebėjimų duomenimis. Tame reikale dalyvavo apie 75 tūkst. anuo laikotarpiu mirusių žmonių, kurių amžius buvo užfiksuotas jų šio pasaulio palikimo data. Tyrėjų paskaičiavimais, maksimalus moterų gyvenimo laikas siekia 115,7 m., o vyrų – 114,1 m.
Anot profesoriaus Džono Einmalo, būties ribos nepriklauso nuo gyvenimo lygio. Neįtakoja nei mitybos, nei medicinos kokybė. „Žinoma, gyvenimo trukmė pailgėjo, – teigė jis. – Niderlanduose žmonių skaičius, kuriems sukako 95 metai, išaugo beveik tris kartus, bet gyvenimo „lubos“ nepakito.
Tarp kitko, yra išimtys. Pavyzdžiui, prancūzė Žana Kalman mirė būdama 122 metų bei 164 dienų amžiaus. Eksperimento autorių nuomone, tokie rekordai neatitinka bendros statistikos, tačiau šios pakeisti negali.
Mokslininkai tvirtina: senovės Marse gyventa
2017 – 08 – 24
Kanados ir JAV mokslininkai Marse užtiko galimus gyvybės buvimo senovės Marse požymius.
Kaip trumpai pranešė Amerikos geofizikos organizacija, atitinkamą tyrimą išspausdino „Journal of Geophysical Research: Planets“.
Tai, kad anksčiau ten buvo tinkamos sąlygos gyvybei, specialistu manymu, rodo padidintas cinko bei germanio lygis kai kuriuose Raudonosios planetos rajonuose. Šie „Curiosity“ aptikti elementai liudija senovėje joje buvusį aukštą hidroterminį aktyvumą.
Cinko bei germanio koncentracija Geilo kraterio uolienų nuosėdose dešimt – šimtą kartų viršija kitos Marso paviršiaus dalies rodiklius.
Žemės ekstremalios hidroterminės versmės taip pat turtingos abejais cheminiais elementais ir yra primityvių organizmų buvimo vieta. Kaip galvoja autoriai, tikėtina, jog panašūs padarai praeityje galėjo gyventi ir Raudonojoje planetoje, tad galimai jų pėdsakus pavyks rasti.
Geilo kraterio diametras siekia daugiau nei 150 kilometrų, o amžius – 3,5 mlrd. metų. Jo dugnas nuklotas gausiomis erozijos paveiktomis uolienų nuosėdomis. Senovėje ypač gilios kraterio dalys buvo užpildytos vandeniu., tuo tarpu centre stūkso apie 5,5 km aukščio Šarpo (Eolidos) kalnas.
NASA visureigis Marse „Curiosity“ išvyko į Raudonąją planetą 2011 metų lapkričio 26 d. Ten jis nusileido 2012 m. rugpjūčio 6d. netoli Geilo kraterio. Tai trečiasis kosminis aparatas, kurį NASA paleido realizuodama programą „Mars Sciencie Laboratory“.
Mokslininkai: Marse naktimis siaučia sniego audros
.2017 – 08 – 23
Prancūzijos bei JAV geofizikai pareiškė, kad Marso naktinis gyvenimas kur kas neramesnis ir nuostabesnis nei manyta anksčiau.
Kaipinformavo žurnalas „Nature“, jie pripažino, jog po saulėlydžio Raudonojoje planetoje siaučia sniego audros. Tai gali tapti dar viena kliūtimi ruošiant būsimas misijas į Marsą.
Anot Pjero ir Marijos Kiuri universiteto Paryžiuje mokslinio bendradarbio Aimero Spigo, tyrėjai peržiūrėjo trejus kompiuterinius modelius, kurie sudarė galimybes ten numatyti debesų išsidėstymą, dinamines sąlygas juose bei netgi orus. Jis paaiškino, kad anksčiau mokslininkai naudojo tik vieną „globalinio klimato modelį“, bet to prognozavimui nepakako.
– Sniegas nėra kažin kuo nauju planetoje, kadangi jos ašigaliuose yra ledinės kepurės. Bet mes, orų modeliavimui panaudoję keletą originalo atvaizdų, sužinojome daugiau. Šis principas primena rusų lėlę, kai vienas besiskiriąs nuoseklus modelis įstatomas į kita, – kalbėjo Nasa reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (Kalifornija) planetologas Polas Heinas.
Jis paaiškino, kad per dieną 10 – 20 km virš Marso paviršiaus esantys lediniai debesys sugeria saulės šviesą ir padeda kaupti šilumą. Po saulėlydžio temperatūra debesyse nukrenta keturiais laipsniais.
To pasėkoje šaltos oro masės susimaišo su nuo paviršiaus kylančia karšta atmosfera. Po vidurnakčio vėjo greitis Raudonojoje planetoje gali siekti 10 m/sek. Galingi srautai su savimi nešasi vandens ledo dalelytes ir provokuoja sniego audrų kilimą.
Pasak mokslininkų, atmosferos dinamikos supratimas būsimoms Marso misijoms padės išvengti siurprizų.
Astronomai išpranašavo greitą žmonijos civilizacijos krachą
2017 – 08 – 21
Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai pareiškė, jog žmonijos civilizacijos sunaikinimo priežastimi taps galimai po 750 metų įvyksiantis galingiausias Saulės žybsnys (sprogimas).
Specialistų vertinimu, kaip informuoja arXiv.org, tokie sprogimai Saulėje būva maždaug kartą per du tūkstančius metų. Paskutinis užfiksuotas 774 – 775 m., kai įvyko taip vadinamas „globalinis anglies suaktyvėjimas“.
Tuo periodu anglies izotopo C14 koncentracija Vokietijos, Rusijos, JAV ir Naujosios Zelandijos medžių vainikuose padidėjo 1,2 proc. Paprastai jo kiekis atmosferoje svyruoja bemaž 20 kartų mažesnėse ribose.
Amplitudės padidėjimas dvidešimt kartų reiškė „mirtinai“ radiacinį poveikį iš kosmoso.
Anot Harvardo universiteto astronomijos skyriaus vedėjo Abrahamo Loebo, tokie žybsniai, kurių poveikis įvertintas nepakankamai, gali išprovokuoti milžiniškus ekonominius bei technologinius nuostolius, o tai gali pasibaigti žmonijos civilizacijos krachu.
Mokslininkai pažymi, jog Saulėje įvykus sprogimui pagrindinai Žemės gyvybę naikintų rentgeno radiacija, bet mūsų atmosfera, kaip žinia, šį spinduliavimą sugeba blokuoti. Tačiau milžiniško sprogimo įtakotas jo perteklius galėtų tapti paviršutinių atmosferos sluoksnių perkaitimo ir fotosintezuojančiųjų organizmų žuvimo priežastimi. Be to, neveiktų palydovai ir kosminiai aparatai.
