Jonas Paulauskas 
Dirst: mano įspūdžiai kalnų ir minaretų šalyje
Šią vasarą nutariau atostogas praleisti naujame man kontinente – Azijoje. Rugsėjo 12 – 23 dienomis ilsėjausi Turkijos miesto Antalija apylinkėse Kargicako miestelio 4 žvaigždučių viešbutyje ant Viduržemio jūros (tiksliau – Marmuro) kranto.
Turkija man pasirodė gana egzotiška šalis, kurioje gausu aukštų kalnų ir minaretų. Važiuojant autobusu iš Antalijos į Kargicaką pro langus skaičiavau daugybę vieno, dviejų ar keturių šių bokštų mečetes bei praslenkančių kalnų viršūnes. Minaretų kiekis prie mečetės priklauso nuo jų statytojo turtinės padėties. Gidas pasakojo, kad jų tiek daug pristatyta ne bet kur, o taip, kad muerzino (mulos, kviečiančio melstis – rinktis „namazui“) balsas girdėtųsi per visą šalį nuo vienos mečetės iki kitos. Ir šiai apeigai tas skardus musulmonų dvasininko balsas kviečia net penkis kartus per dieną, pradedant 4 val. ryte ir baigiant 10val. vakare.
Užsukom ir mes, turistai, į vieną dviejų minaretų mečetę. Ji man pasirodė gana erdvi, matyt, dėl to, kad neužgriozdinta jokiais baldais, suolais, paveikslais ar ikonomis, kaip yra mūsų bažnyčiose. Bet sienos išpuoštos spalvingais ornamentais, ant jų kabo užrašai arabų kalba, grindys išklotos spalvingais kilimais, todėl įeinant reikėjo nusiauti avalynę, o moterims dar apsigaubti skarelėmis. Yra ir paaukštinimas –„sakykla“ muerzinui skaityti koraną, atskiros vietos melstis vyrams ir moterims.
Vėliau apsilankėme įžymiuose visame pasaulyje Turkijos geologiniuose objektuose – kalcio telkiniuose Pamukalėje ir archeologinio kasinėjimo metu rastų antikinių skulptūrų muziejuje tame rajone, taip pat Egipto karalienės Kleopatros maudyklėje, garsioje mitu, kad joje išsimaudęs atjaunėji. Gal dėlto ten stebėjau tiek daug besimurkdančiųjų jos žalsvame vandenyje moterų (ir vyrų – turkų. Man šis vaizdas priminė Indijos Gangą, kurio „šventame“ murziname vandenyje prausiasi šimtai vietinių. Panašų vaizdą išvydau ir Pamukalės kalkinio vandens telkiniuose – ir jaunas, ir senas čia braidė ir „gaudė“ sveikatą. Kai kurios jaunos merginos tiesiog gulėjo tekančio kalkinio vandens griovyje ir taip „stiprinosi“ organizmą bei jaunystę.
Pabaigai pridursiu, kad šios šalies turkiškas maistas (bent mūsų viešbutyje) – ne mūsų europietškam skrandžiui. Riebus, persūdytas ir prisotintas labai aštriais pipirais. Gelbėjausi tik man žinomais pomidorais, agurkais bei vištiena. Ir per karšta šalyje. Man būnant Kargicake rugsėjo pabaigoje oro temperatūra viršijo+40° C, o jūroje –+30°C. Kaip sakoma, prakaitavau ir ant kranto, ir vandenyje. Tuo tarpu viešbučio numeryje tvankiomis naktimis teko kviestis į pagalbą kondicionierių. Bet iš to irgi nieko gero – parvažiavau namo su sloga, o žmona – su bronchitu.
Tai tokie mano įspūdžiai iš kalnų ir minaretų šalies – Turkijos.
Nuotraukos: 
