Įdomybės : ciklas XII
Nuo mokslo atradimų iki bėdų būtyje
Mokslininkas papasakojo apie nemirtingumą
2017 – 09 – 18
Silikono slėnio sinenergijos įkūrėjas Chose Luisas Kordeiro įsitikinęs, kad jau po 20 – 30 metų bus atskleista nemirtingumo paslaptis.
Interviu RT tyrinėtojas bei futurologas papasakojo, kokie moksliniai atradimai žmoniją priartino prie amžino gyvenimo. Anot Kordeiro, proveržio technologijų (progreso visumos) srityje dėka greitu laiku homo sapiens įsisavins telepatiją ir galės kolonizuoti kitas planetas.
– Jūs ne kartą tvirtinote, jog….niekad nemirsite.
– Žinoma. Aš nesiruošiu mirti. To nenumatęs.
– Ir kaip šito pasiekti?
– Tikiuosi dar 20 – 30 metų išlaikyti sąlyginai gerą savo organizmo būklę. Per tą laiką bus sukurtos atjaunėjimo technologijos. Dar daugiau, per 30 m. pasistengsiu nepasenti trisdešimtmečiu, o priešingai, tapti jaunesniu nei dabar, kadangi pas mus atsiras amžino gyvenimo technologijos. Nūnai eksperimentuojant su ląstelėmis, organais bei organizmais pavyko, pavyzdžiui, pelių būties trukmę prailginti beveik trigubai. Ir atsirado galinčiųjų su gera sveikata gyventi 300 žmogaus metų atitinkantį laikotarpį. Analogiškai uodai jau gali pasiekti 600, sliekai 600 – 1000 homo sapiens amžių.
Mes pastoviai sužinome naujienų– ir tokie rezultatai pasiekti tik per dešimtmetį! Įsivaizduokite, kas bus dar po 10 metų! Kai tas technologijas patobulins, jas galima bus pritaikyti ir žmonėms. Organizmą išsaugodami geroje būklėje galėsime gyventi ilgiau, o mūsų galutinis tikslas – nemarumas.
– Ar yra žmogaus būties trukmės riba?
– Ne. Pasakysiu dar daugiau: nemirtingosios ląstelės egzistuoja. Geriausios jų – kamieninės, kurių gyvavimo laikas neribotas. Tiesa, tam jos turi funkcionuoti atitinkamoje terpėje. Jeigu organizmas, kuriame yra tokios ląstelės, miršta, tai ir pastarąsias, nors ir nesenstančias, ištinka analogiška dalia. Be šių yra vėžinės, t.y. tokios, kuriose įvyko biologinį senėjimą stabdančių mutacijų serija. Tokios ląstelės biologiškai nemirtingos.
Todėl išsamiai tirsime vėžį, kad suprasti, kaip jam pavyko įveikti senėjimo problemą. Tokias paruoštas technologijas tyrimų pasėkoje ateityje galima bus pritaikyti žmonėms.
– Ką darys įvairių šalių valdžia atradus naujus ligų gydymo metodus, kada šie atsidurs privačių kompanijų rankose? Tokiu atvejų tos naujovės tebus pasiekiamos pasiturintiesiems.
– Kaip taisyklė, technologijos jų taikymo pradžioje kainuoja labai brangiai, nors pastarųjų efektyvumas tobulintinas. Atsimenate pirmuosius mobiliuosius telefonus? Jie buvo didžiuliai, o veikė šiaip sau. Kai ši progreso visuma demokratizuojasi, tampa pigesnė, tuo pačiu padidėja jos efektyvumas. Taigi pirmam „nemirtingam“ žmogui, matyt, teks išleisti milijardus, ir ypač skaudu, kad galimai jis vis dėlto mirs, nes technologija tuo momentu dar nepasieks reikiamo lygio.
– Ar planeta visiems turi pakankamai resursų? Matyt, besivystant technologijoms šios padės palaikyti mūsų turimus išteklius deramame lygyje?
– Visiškai teisingai. Bet būtina turėti omenyje vieną momentą: ženklus gyventojų kiekio prieaugis, netgi jei jis galimas, bus ne rytoj ir ne po 10 metų. Tam prireiks amžių. Taigi minima problema mums iškils negreitai, be to, dar klausimas, ar ji atsiras.
Bet tada jau skraidysime kosmose, pradėsime išsilaipinimą Marse. Be to, viskas priklauso nuo technologijų. Anksčiau jų turėjome nedaug: menkai pastarosioms besivystant manyta, kad pasaulis perpildytas. Prieš 200 metų Tomas Robertas Maltusas pasakė, jog homo sapiens jau pernelyg daug (tada Žemėje tegyveno 200 mln. žmonių!), o Angliją su tuometiniais 6 mln. ištiks apokalipsė.
Kad gyventojų per daug, baimintasi dar Romos imperijos laikais ir prieš kelis amžius Britanijoje – tesant 6 mln.! Manė, jog Anglijai galas. Dabar ten per 60 milijonų. Jiems neblogai ir bus dar geriau. Bet kuriuo atveju, jeigu ši problema galima, tai iškils ne rytoj, o po kelių amžių, kai technologijos bus visiškai kitokios.
– Pasakykite, koks vaidmuo tenka kriokonservacijai (kriogeniniam užšaldymui, laikomam perspektyviausiu donorų organų išsaugojimo būdu). Juk ji buvo vienu iš pirmųjų žingsnių link nemarumo. Ir nūnai pasaulyje yra apie 300 žmonių gilaus užšaldymo būklėje. Bet atgaivinti juos kol kas nepavyksta.
– Mes tikime amžino gyvenimo galimybe, dirbame, kad tai pasiekti, ir įsitikinę, jog nemirtingumas po 20 – 30 metų taps realybe. Bet kas atsitiks su tais, kurie nesulauks artėjančio laiko? Jiems lieka kitas šansas, kurį vadiname planu B, o tai ir yra kriokonservacija. Mes sugebėsime išsaugoti žmones juos užšaldę, o po to atgaivinti, kaip jau darome su embrionais.
Šiandien planetoje gyvena tūkstančiai home sapiens, kurie iki gimimo buvo užšaldymo būklėje. Bet koks apvaisinimas mėgintuvėlyje pagrįstas embrionų, kiaušialąsčių ar spermos kriokonservacija. Ši technologija egzistuoja apie 50 metų, ir šiandien mūsų žinių užtenka, kadf išsaugoti mažas ląsteles, kai kuriuos audinius bei organus. Žmogaus kūno atgaivinimo atvejų dar nebuvo, tačiau pavykdavo atšaldyti sliekus.
– Teigėte, jo per artimiausią dvidešimtmetį įvyks daugiau pokyčių nei per paskutinį dutūkstantąjį laikotarpį. Ar mes tam pasirengę? Pavyzdžiui, sakote, kad bendrausime telepatijos būdų.
– Taip, tai tiesa. Gyvename laikotarpiu, kai stebuklai įmanomi, kadangi išvysime tai, ką aš vadinu „mirties mirtimi“, nes mūsų laukia kiti atradimai mokslo srityje. Antai bendrausime su telepatijos pagalba, kai vienos smegenys tiesiogiai susiriš su kitomis. Juk nūnai mūsų komunikacija netobula: kalba – tai labai neefektyvi technologija, sakyčiau, primityvi. Būsimame pasaulyje galėsime perduoti kitam daugiau jausmų, žinių bei empatijos. Be to, prasiskynė kelią ir dar viena technologija – dirbtinis intelektas, kuris išsivystys iki žmogaus lygio, o paskui ir pranoks jį. Labai geistina konsoliduotis su pastaruoju.
Šri Lankoje krokodilas suėdė britų reporterį
2017 – 09 – 16
Leidinyje „The Financial“ dirbęs žurnalistas Polas MakKlinas siaubingai žuvo Šri Lankoje. 25 metų Oksfordo absolventas tapo krokodilo grobiu.
Kaip rašo vakarų žiniasklaida, vyriškis atostogavo Šri Lankoje. Su kompanija MakKlinas poilsiavo puikioje ELEFANT ROK („Drablio kalno“) lagūnoje, šalia populiaraus serfingistų (serfingas – vandens sporto šaka) pliažo. Reporteris įkišo ranką į vandenį, ir tuo metu jį pagriebė krokodilas.
Pasak liudininkų, reptilija įsitempė nelaimėlį po vandeniu. Vietos gelbėtojai ieškojo brito kūno, nors pripažino, kad jį užtikti šansų nedaug.
Atgal į Viduramžius: Prancūzijoje gauja žiurkių užpuolė miegančią mergaitę
2017 – 09 – 09
Į Rube miesto (Prancūzija) ligoninę kritinėje būklėje pristatyta mergaitę, kurią namuose jos pačios kambaryje sukandžiojo gauja žiurkių. Kaip pranešė leidinys „France Info“, keturiokmetei – abiejų apatinių galūnių paralyžius, todėl ji negalėjo pabėgti, kai jai miegant įsiveržė žiurkės.
Medicinos ekspertas, kurį cituoja spaudinys, pareiškė, jog mergaitės veide suskaičiuoti 45 įkandimai, rankose – 150, kojose – 30.
Pasak tėvo, savo paralyžuotą dukrą jis rado „paplūdusia krauju“. Jis pažymėjo, kad šeimai einant miegoti niekas nesitikėjo bėdos. Tėvai ilsėjosi antrajame aukšte.
По словам, когда семья шла спать, ничего не предвещало беды. Родители девочки спали на втором этаже.
„Iš jos ausų tekėjo kraujas – aš išsigandau, kad jos smegenyse galėjo išsilieti kraujas,“ – kalbėjo. Taip pat pasakė, jog žiurkės nugraužė kelis mergaitės pirštų galiukus, o chirurgams juos atkurti nepavyko.
Paauglės tėvas apskundė namo šeimininką teismui, apkaltinęs jį netinkama būsto priežiūra. Anot pranešimų, šiukšlynai prie būsto buvo perpildyti.
„Baisiau bet kokio asteroido“: NASA perspėjo apie pavojų žmonijai
2017 – 09 – 10
NASA specialistai pareiškė, kad žmonijos laukia žymiai didesnis pavojus nei bet kuris asteroidas. Tai superugnikalnio išsiveržimas.
Kaip paaiškino JAV kosminiame biure, šiandien pasaulyje yra apie 20 superugnikalnių. Tačiau tik vieno jų išsiveržimas kelia didžiulį pavojų visa kam gyvam.
Mokslininkų manymu, pats pavojingiausias jų – JAV šiaurės pietuose esanti Jeloustouno kaldera su daugmaž 55×72 km kraterio dauba, užpildyta įkaitusia magma. Išsiveržusi ši viską sudegintų 95 km spinduliu. Tuo tarpu dulkės bei dujos, kurios išsilaisvintų ugnikalniui išmetus įkaitintas nuolaužas, pasaulį paverstų „ugnikalnio žiema“, kuri tęstųsi dešimtmečius ir galėtų tapti milijonų žmonių žūties priežastimi.
Britų internetinis laikraštis „Indenpendent“ pranešė: NASA specialistų teigimu, kolapsui galima užkirsti kelią nukenksminus Jeloustouno kalderos sprogstamąjį potencialą. Jie siūlo išpumpuoti iš kalderos šilumą ir paversti geoterminę energiją į elektrą. Mokslininkų plane numatytas ir vandens įsiurbimą per gręžinį į karštą uolieną, o po to jo grąžinimas į žemės paviršių esant 600 laipsnių temperatūrai pagal Farenheitą.
– Pagrindinis uždavinys – palaipsniui panaikinti Jeloustouno ugnikalnio pavojų žmonijai ir to pasėkoje gauti naudą – sakė NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos aerokosminės pramonės inžinierius daktaras Brain Vilkos.
