Romualdas Černeckis 
Portalas www.dirst.lt: VKC išdraskytas galutinai. Kas toliau?
Šių eilučių autorius anksčiau vietinėje spaudoje dažnokai rašė apie Vievio, antrojo Elektrėnų savivaldybės miesto, didžiulę daugiametę gėdą –begriūvantį kultūros centrą. Kokių tik pažadų žmonės negirdėjo iš atvažiavusių respublikinio bei vietos lygio politikų bei valdininkų. Teisybę pasakius, patikliesiems veidai nušvisdavo. Kita vertus, kaip gyventi be jokios vilties…
Baigiantis 2017 – siems, spalio 24 – ją, savivaldybės tinklalapis www.elektrenai.lt minima aktualia tema paskelbė žinutę. Ta proga portalas www.dirst.lt paviešina gautą informaciją, 2016 m. rudens publikaciją ir dabartinius atitinkamus pamąstymus.
Apie savivaldybės paskelbtą informaciją
Štai jos turinys:
“Dėl vyksiančių statybos darbų Vievio kultūros centro veikla nesustos“
2017-10-24
Spalio 23 d. mero Kęstučio Vaitukaičio iniciatyva surengtas išvažiuojamasis posėdis dėl Vievio kultūros centro veiklos, kol vyks naujo kultūros centro statybos. Posėdyje dalyvavo mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas, mero patarėjas Aleksandras Klumbys, administracijos direktorius Virgilijus Pruskas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas, Tarybos ir mero sekretoriato vedėja Vaida Davidavičienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys, Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė, Vievio meno mokyklos direktorius Eugenijus Vedeckas, Vievio gimnazijos direktorius Gintaras Dobilaitis, Vievio pradinės mokyklos direktorė Alma Reklaitienė ir kt.
Vievio kultūros centro pastatas yra avarinės būklės, o naujo statybos tik prasidės, todėl svarstytas klausimas dėl Vievio kultūros centro darbuotojų perkėlimo ir kolektyvų veiklos. Buvo apžiūrėtos laisvos patalpos, esančios Bažnyčios g. (buvusios policijos nuovados).
Posėdyje nuspręsta, kad nuo spalio 27 d. Vievio kultūros centro administracija persikels į šias patalpas. Mokyklų vadovai sutiko mokyklų salėse laisvu laiku leisti kolektyvams repetuoti, rengti koncertus, organizuoti kitus renginius. Sutarta, kad bus pasirašytos sutartys, suderinti grafikai ir sudarytos sąlygos kolektyvams tęsti veiklą.
Tarybos ir mero sekretoriatas“
Prisiminimas apie 2016 m. publikaciją
Perskaitęs šią žinutę, prisiminiau 2016 m. rugsėjo publikaciją „Kritišku žvilgsniu: ar Vievis kada nors turės normalų VKC?“ viename iš savivaldybės savaitraščių.
Tuomet rašiau: „Nejučiomis bėgantis laikas bei nemaloniai kirbančios mintys atkakliai ragina grįžti prie anksčiau (…) dažnai viešintos, be to, seniai iškilusios Vievio kultūros centro (VKC) pastato atkūrimo aktualijos, tuo labiau, kad miestelėnai vis mažiau tikėdami besikeičiančių Elektrėnų savivaldybės valdžių pažadais, nuoširdumu bei veiklos efektyvumu tik beviltiškai numoja ranka.
Eilinį kartą grįžę prie nelikviduotos kultūrinio pobūdžio problemos, prisiminkime kai kurias šių peripetijų persipynusius objektyvaus ir subjektyvius pobūdžio vingius bei dar sykį paverskime negražios istorijos puslapius. Tuo tikslu iš pradžių pažymėkime, jog mūsų krašto ir respublikos įvairaus rango valdininkams, politikams pastoviai šį daugeliui vieviečių rūpimą klausimą ne per seniausiai kėlė aktyvūs miestelėnai, tarp kurių buvo vietos bendruomenės santalka pirmininkas Vytautas Urbonas, šios organizacijos narys Juozas Stepankevičius, Vievio kultūros centro (VKC) darbuotojai“.
Straipsnyje atkreipiau skaitytojų dėmesį ir į tai, kokia anuomet buvo savivaldybės valdančiųjų reakcija. „Ogi 2004 m., pavyzdžiui, jie ramino žmones aiškindami, kad reikėtų pakentėti statant naują Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką, ruošiantis renovuoti Elektrėnų KC, o 2008 m. balandžio 14 – ją po įvairių konkursų, aptarimų, diskusijų susirinkime kartu su ta svarba besidominčiais gyventojais aptarė trejus VKC renovacijos priešprojektinių pasiūlymų variantus, kadangi netiko tuometinis finansuoti jau numatytas vilnietės architektės Elenos Bučiūtės kultūros centro renovavimo projektas. Tąsyk savo nuomones išreiškę ano griūvančio VKC pastato direktorė Audronė Stepankevičiūtė, minėtieji J. Stepankevičius, V. Urbonas, atvykę atsakingi darbuotojai neapsisprendė, kurą dar taisytiną galimybę pasirinkti, todėl reikalui išspręsti buvo paskirta penkių žmonių komisija. Be to, kompetentingieji įtikinamai paaiškino: norint sumanymą realizuoti, reikia, kad numatytas VKC atnaujinimo planas papultų į Valstybės investicijų 2009 m. programą ir būtų investuojamas“.
Deja, neužilgo tame pačiame leidinyje teko prirašyti: „Kaip stūksojo senas apgriuvęs statinys Vievio centre, netoli seniūnijos administracinio pastato, taip ir dabar bado akis ir vietiniams, ir svečiams. Tiesa, kultūros darbuotojai kažin kiek pagražino jo fasadą, bet juk visi žino: truputį padažius, pakalus ar kitai pasistengus paslėpti negeroves reikalo iš esmės juk nepakeisi. Be to, ir savęs gi neapgausi…. Vėliu gi pasireiškė kai kam netikėtas, kai ką į neviltį vedęs sunkmetis, tad savivaldybei reikėjo spręsti nelengvus savo biudžeto planų įvykdymo reikalus.
Atskubėjo 2010 – ji. Ir tuomet miestelėnai sužinojo, kad minimas viltį žadinęs projektas tapo rezerviniu. Suprantama, jog sunkiu laikotarpiu taupant lėšas atsirenkama tai, kas reikalingiausia. Betgi per daugelį metų aptarinėjimo tiek „sulaužyta iečių“, tiek ginčytasi, lyg ir ieškota išeities, ko tik nežadėta – o teliko sprogstantis muilo burbulas.
Ir štai savo kultūros stilių turintis Vievis, kuriame ypač stiprūs chorų kolektyvai, sutiko 2016 metų rugsėjį su dar liūdnesne žinia – jau ir meno kolektyvai negali repetuoti griūvančiame VKC pastate, ir Vievio trečiojo amžiaus universiteto klausytojai spalį mieste turės ieškoti kažin kokio stogo, ir numatyti renginiai vyks kitose vietose. Tad įdomu, kiek dar reikės laukti ne valdininkų, politikų viltingų pažadų, o normalaus kultūros centro, į kurį miestelėnams nebūtų gėda ateiti, atsivesti vaikus, anūkus bei atvykusius svečius“.
Tuo laiku baigdamas rašyti apie problemą akcentavau karčią tiesą: „Gilias kultūros tradicijas puoselėjantis antras savivaldybės miestas neturi savo normaliai veikiančio VKC. Kas be ko, nesmagi situacija dabartiniame amžiuje“.
Ir dabartiniai pamąstymai
Kaip žinia, centras – tai veiklos koncentracijos vieta. Vievyje ji dabar galutinai išdraskyta: VKC meno kolektyvai –jau senokai repetuoja svetur, administracija – lyg ir pasityčiojant dabar buvusioje policijos nuovadoje…
Galimai ši priverstinė kraštutinė priemonė neužtruks. Juk kas gi žino savivaldybės vadovų sumanymą?…
Tik Istorija paliudija: dažnai laikinumas virsta begaliniu procesu arba afera. Bet netgi dabar norėtųsi, kad ši savivaldybės minima statyba būtų reali ir pakankamai greita (nedaugiametė).
Be abejo, ateityje ne kartą dirstelsime į darbo rezultatus bei pasitikrinsime, kiek šie negatyvūs pamąstymai realūs.
Nuotraukos (2016 m. archyvas):
