Paruošė Romualdas Černeckis 
Įdomybės: ciklas XVIII
Mokslininkai prognozuoja labai greitą žmonijos išnykimą
2018 – 01 – 17
Amerikiečių ir britų mokslininkai pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionalinių mokslų akademijai oficialų pranešimą, kuriame informavo, nuo kada žmogui bei kitiems žinduoliams būtis Žemėje bus netinkama.
Specialistai savo darbe nurodė klimato pokyčių pavojingumą ryšium su neišvengiamu energijos vartojimu, kuris didės netgi sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.
Jų duomenimis, gyvūnų išgyvenimui netinkama temperatūra pasaulyje jau vyraus artėjant 2200 – 2400 metams.
Tyrėjai taip pat mini kitus civilizacijos saulėlydį skatinančius rizikos faktorius, tarp kurių branduolinę žiemą, Žemės susidūrimą su asteroidais, netikėtus dirbtinio intelekto sukūrimo padarinius
Vokiečių mokslininkai pranašauja – apokalipsė (pasaulio pabaiga) jau po 25 metų
2018 – 01 – 14
Ryšium su globaliu atšilimu per artimiausius 25 metus potvyniai paplis po visą pasaulį, intensyvės bei Žemėje taps nuolatiniu būties atributu, o vėliau – ir gyvasties pabaiga.
Potsdamo klimato įtakos tyrimų instituto Vokietijoje mokslininkų vertinimu, nukentės visa kas, netgi dykumos. Tačiau didžiausius išbandymus, Science Advances duomenimis, patirs Azijos, JAV ir Centrinės Europos gyventojai. Kas be ko, potvynių pagausės (šią dinamiką matome ir dabar) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio, atšilimo, ledynų tirpimo greitėjimo bei dėl vandens lygio kilimo Pasauliniame vandenyne.
„20 – 30 metų bėgyje Žemės paviršiaus temperatūra didės. Su tuo susiję kritulių struktūros pokyčiai galimai lems potvynių gausėjimo riziką pasaulyje“, – pažymėjo tyrėjai ir pridėjo, kad dideles JAV, Centrinės Europos, Šiaurės Rytų bei Vakarų Afrikos, o taip pat Indijos ir Indonezijos dalis būtina specialiai saugoti nuo tokios stichijos.
Savo darbe mokslininkai pateikė 10 hidrologinių ir 5 globalius klimato ateities pokyčių modelius. Anot jų, tik artėjant 2040 metams nuo potvynių nukentės ne mažiau kaip 156 mln. Azijos gyventojų, 12 mln. Pietų Amerikos ir 35 mln. Afrikos žmonių. Europoje didžiausias pavojus gresia Vokietijai, Lenkijai, Švedijai, Baltijos jūrą supančioms šalims.
Tiesa, jie akcentuoja: apokalipsės išvengti galima. Bet tam, kad pasaulio pabaiga neateitų XXI a. antroje pusėje, būtina imtis atitinkamų priemonių.
Baisiausios prognozės apie klimato pokyčius pasitvirtino
2017 – 12 – 11
Praėjusio dešimtmečio klimato pokyčių realijose tiksliausiais pripažinti kitame amžiuje didžiausius oro atšilimo tempus prognozavę modeliai.
Priežastis, dėl kurios ilgalaikio klimato pokyčių prognozių rezultatai skirtingi – klimatinių modelių (KM) įvairovė: vieni numato atšilimą tik keliais laipsniais Celsijaus, kiti ženkliai radikalesni. Žmonės dažnai pasirenka ne pačius baisiausius KM, teigdami, jog oro pasikeitimai nėra sukrečiantys.
Bet jiems yra kai kurių prastų naujienų. Antai Karnegio instituto (JAV) tyrėjai išsiaiškino, jog tiksliausi yra blogiausią padėtį numatę KM.
Mokslinis žurnalas „Nature“ paskelbė analizę, kurioje specialistai palygina iš palydovų dešimtmečių bėgyje gautus duomenis (į kosmosą grįžusios Saulės šviesos, Žemę paliekančios kaitros, bendros mūsų planetos atmosferą pasiekiančios ir pasitraukiančios energijos kiekius) su pilnu įvairių klimato modelių diapazonu. Tuomet, kad išsiaiškinti, kurie iš anų tiksliausiai numatė realiąją padėtį, jie ištyrė įvairius KM už tą periodą. Tokiais pasirodė kito amžiaus pradžioje prognozavusieji didžiausią atšilimą.
Anot publikacijos, galimai jau artėjant 2100 metams atšilimas sieks 5 laipsnius Celsijaus. Jeigu nieko nesiimsime, bus 95 proc. tikimybė, jog šis lygis išsilaikys 4° C ribose.
Mokslininkai perspėja: Europai gresia antroji Fukusima
2018 – 01 – 08
Kas privertė Acheno municipalitetą (Vakarų Vokietija) visame regione nemokamai dalinti jodo tabletes? Nuo spalio šio miesto valdžia vykdė kelių mėnesių prevencinę programą dėl šalutinių efektų sumažinimo „rimtos branduolinės avarijos atveju“.
Beje, analogiškai pasielgė Nyderlandai, kai tuo pačiu laiku 3 mln. šios šalies gyventojų pradėtos išdavinėti jodo tabletės – pagrindinės organizmo apsaugos priemonės, pirmiausia, apginančios nuo radiacijos skydliaukę.
Vokiečių ir olandų nerimą sukėlė nors veikiančios Belgijos teritorijoje, bet labai arti kaimyninių šalių sienų esančios Tihango ir Dulio atominės elektrinės (AE), pastatytos 1970 metais. Ir neatsitiktinai Aseno ir Hagos sprendimai priimti po kelių mėnesių, kai pasirodė mokslinių dvejų belgų įmonių saugumo sąlygas išryškinančių tyrimų publikacijos.
Jau ne pirmus metus tarptautinė mokslinė bendrija svarsto įtrūkimų atsiradimo priežastis Dulio trečiojo ir Tihango antrojo atominių elektrinių 20 cm storio metalinėse sienose, reaktorių slėgio vamzdžiuose.
Leveno universiteto profesorių Rene Boonen ir Jam Peirs nuomone, Belgijos federalinės branduolinės energetikos kontrolės agentūros oficialūs anų įtrūkimų skaičiaus bei matmenų didėjimą pateisinantys oficialūs aiškinimai moksliniu požiūriu neįtikinami: reaktorių slėgio vamzdžiai įtrūkę, plyšiai ir toliau atsiranda bei plečiasi, tad gali kilti branduolinė katastrofa.
Iš tiesų, antrojo raundo patikrinimų metu Dulio AE buvo užfiksuoti net 13047, o Tihango atominėje elektrinėje 3149 įtrūkimai: lyginant procentinį santykį su duomenimis prieš dvejus metus – tai dvikartis jų skaičiaus padidėjimas. Tačiau tai dar ne viskas. Didžiausi įplyšimai 2014 m. siekė keturis centimetrus, o nūnai jau devynis cm.
Problema rimta, kadangi įplyšimams apsijungus galimas medžiagos nutekėjimas pačiame reaktoriuje, o tai sudarytų sąlygas dabar neįsivaizduojamoms pasekmėms atsirasti. Pavyzdžiui, Dulio AE pastatyta gausiai apgyvendinto Antverpeno miesto (šimtai tūkstančių gyventojų) periferijoje. Be to, už kelių kilometrų nuo reaktorių yra didžiulis uostas su viena didžiausių naftos perdirbimo įmone Europoje.
Pasak daugelio ekologų bei mokslininkų – tai tikra tiksinti bomba su laikrodiniu mechanizmu Europos centre.
Mokslininkų išvada: Visata realybėje negali egzistuoti
2017 – 10 – 27
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tyrėjai, Šveicarijoje atlikę unikalų protonų bei antiprotonų magnetinių savybių eksperimentą, išsiaiškino, kad jų potencialai absoliučiai identiški, tik turi skirtingą modalumą (pliusą/minusą). Tokiu atveju bet kokių „realių“ dalelyčių, taip pat ir pačių mūsų, neturėtų būti.
Kaip teigia žurnalas „Cosmos“, paaiškinti šio fenomeno kol kas negali niekas.
Materijos prigimtis – viena iš nuostabiausių paslapčių, dėl kurios išaiškinimo suka galvas pasaulio šviesiausi protai bei fizikos laboratorijos. Kodėl gi nuo laikų pradžios materija ir antimaterija viena kitos nesunaikino?
Vienintelis racionalus paaiškinimas – jų potencialų skirtumas. Bet kol kas viskas rodo, jog jie lygūs.
Išmatuoti protonų magnetines savybes mokslininkams pavyko prieš keletą metų. Tuo tarpu pagauti antimateriją ir tiksliai nustatyti jos dydį dėl laboratorinių gaudiklių netobulumo niekaip nepavykdavo – padarius mažiausią klaidelę jėgos sulaikymo lauke antidalelytė išnykdavo.
Panaudojus magnetinės ir elektrinės gaudiklių kombinaciją tyrėjų grupė pagamino tobulą antimaterijos kamerą, kuri sugebėjo antiprotonus sulaikyti 405 dienas. Per tą laiką pastarieji unikaliu tikslumu pakeitė „magnetinį“ momentą. Gautas rodiklis minus 2,7928473441 μN (branduoliniu magnetonu vadinama konstanta) pasirodė absoliučiai tapatus protono duomenims, tik su priešingu (plius) ženklu.
Gautų rezultatų mokslininkai kol kas paaiškinti negali. Bet jie įsitikinę, jog potencialų skirtumas turi būti, galimai kitose kategorijose.
Žmonijos domėjimasis Visata tęsiasi…
Tyrėjai atsisakė ieškoti gyvybės planetose – vandenynuose
2017 – 11 – 23
Arizonos valstijos universiteto mokslininkai pateikė išvadą, kad vandenynų pilnai arba beveik visiškai padengtos planetos gyvybės paieškoms netinkamos. Tokių dangaus kūnų vandenyje fosforo, pagrindinio DNR ir kitų biologinių molekulių komponento, nėra. Apie tai rašo leidinys „NewScientist“.
Jų nuomone, gyvybė atsiranda tik tuomet, kai vandens ar atmosferos dujų poveikio įtakoje planetos paviršiuje vyksta kalnų uolų naikinimo procesai . Fosforas nuo sausumos paviršiaus kartu su lietaus vandenio srautais patenka į vandenynus, bet jeigu žemės nėra, tai gyvybei būtino elemento turinys bus tris keturis kartus mažesnis nei Žemėje.
Tokiu atveju, jeigu gyvybė planetoje vis dėlto atsirastų, ji primintų mikroskopinius dumblius, kurių skaičius tam, kad atmosferą aprūpinti Žemei būdinga deguonies koncentracija, būtų per mažas.
Su galingais kosminiais teleskopais įžiūrėti gyvybės ženklus tokiuose objektuose neįmanoma, todėl, tyrėjų nuomone, būtina domėtis planetomis, kurių paviršiuje mažesnis vandens kiekis.
Mokslininkų žodžiais tariant, gyvybei tinkamų planetų yra mažiau nei anksčiau manyta.
