Romualdas Černeckis 
Lionės Ališauskaitės – Bulaukienės kūryba: pavasario motyvai
Pavasarėjant
Ateik, brangioji, duok man ranką,
Išeikim į laukus plačius,
Žiemos darbai truputį senka, –
Pavasaris pas mus.
Nueikime į pamiškę dar niūrią,
Užuoskime kvapus…
Šiltokai saulė į mus žiūri, –
Pavasaris pas mus.
Tu pažiūrėki į šlaitus, –
Visi jie mėlynuoja,
Koks oras grynas ir vaiskus, –
Pavasaris žingsniuoja.
Pavasario gama
Do, rė, mi – išaušo rytas,
Fa – pragydo vyturiai,
Dangumi saulelė ritas,
Sol – užtraukia ji linksmai.
La, si, do – varnėnai čiulba
Ant laidų ir obely.
Visur gieda, švilpia, ulba,
Ku – kū girdis pagiry.
Jiems nereikia smuiko rakto,
Viskas gerinas gerai,
Neskaičiuoja niekas takto,
Visus linksmina smagiai.
Pavasaris
Laukai dar papilkėję
Ir padūmavęs miškas,
Pavasaris atėjo
Ir bunda visur viskas.
Pražydo pamiškėj
Žibutė mėlynakė,
Varlytės pabalėj
Operetes mums kvarkia.
Namo gandrai parskridę,
Lėtai suka ratus,
Varnėnai senam sode
Nuomojasi butus.
Pavasaris atėjo
Laukais, miškais, kalnais
Ir sniegas nugurgėjo
Upeliais ir grioviais.
Sugrįžk
Sugrįžk tu su pavasariu,
Su bundančia gamta,
Su sidabrine rasos ašara,
Su vyturio daina.
Mes paklausysim gervės klyksmo,
Lakštingalos giesmės,
Sraunaus šaltinio šėlsmo
Ir jo greitos versmės.
Sulos pasiūlys beržas
Išgert, atsigaivint.
Šio medžio kraujo lašas
Tau širdį nuramins.
Sugrįžk. Ko nuėjai į tolį
Tu vieškeliais pilkais.
Ir atsigręžt nenori,
Pasigrožėt laukais.
Tu nuėjai, kartu nuėjo viskas…
Meilė, jausmai širdies…
Aš nežinau, ar liks kas…
Gal taip geriau? Išties?..
Vaivorykštė
Šiltas lietus nulijo,
Saulutė šviečia jau
Ir septynjuostį tiltą
Danguj aš pamačiau.
Tai laumės juosta žėri
Lašeliuose garų.
Todėl ją matom vėlei
Ir jis, ir aš, ir tu.
Vaivorykšte! Gražuole!
Prašau, dar neišnyk,
Bet ji lėtai pamoja
Ir jos jau nematyt.
