Romualdas Černeckis 
Įspūdinga kelionė į Slovakiją besigrožint Aukštųjų Tatrų kalnų panorama
Rugpjūčio 23 – ąją paryčiais kartu su sūnumi Tomu išvykome į įspūdingą turizmo agentūros ʺTopturasʺ (ekskursijos vadovas – alytiškis Dalius Klusevičius) organizuotą keturių dienų kelionę po Slovakiją, kur turėjome pakankamai laiko pasigrožėti nuostabiąja Aukštųjų Tatrų kalnų panorama. Abudu važiavome kartu su grupe, daugelis kurioje buvo Vievio trečiojo amžiaus universiteto (VTAU) atstovai. Mūsų reikalais visą laiką rūpinosi VTAU dekanė Nijolė Anskaitienė.
Pirmoji diena: kelionės pradžia
Mes, 35 turistų grupė, didesniąją dalį kurios sudarė pagyvenusios moterys, susirinkome Vievio autobusų stotyje. Kai sutartu laiku atvyko dviaukštis autobusas, pasukome link Kauno. Kartu važiavo palyginus daug jaunesnio amžiaus vilniškių, kauniškių, taip pat buvo elektrėniškių, prieniškių, alytiškių, marijampoliečių. Visų laukė ilgas kelias per Lenkiją (maršrutas Vilnius – Aukštieji Tatrai, 1030 km).
Kelionės metu sustodavome pasirūpinti savimi. Kaimyninėje šalyje ir papietavome. Ten kavinėje su sūnumi pasiėmėme po skanų karbonadą. Vos suvalgėme – tokios buvo didelės porcijos! Palyginus su Lietuva – pigios!
Ta diena įdomesnių akimirkų nestokojo. Pavyzdžiui, po sočių pietų gimtadienio proga pasveikinome pagyvenusią turistę Pajautą Jonikienę. Kaip sakė VTAU dekanė N. Anskaitienė, ji – viena aktyviausių universiteto studenčių.
Viešbutį Slovakijos Popradʹo mieste pasiekėme jau sutemus. Ten dvi naktis ir nakvojome.
Antroji diena: nemalonumai ryte ir pramogos kalnuose bei nacionaliniame restorane ʺKolibaʺ
Kai ryte viešbutyje papusryčiavome, sužinojome nemalonią naujieną – vairuotojai pasigedo autobuso numerių. Dėl to pasikeitė dalis numatytos rytinės 24 d. programos.
Kol vairuotojai laukė vietos policijos, tvarkėsi, mes pasivaikščiojome po Popradʹo miestą. Dar prieš vidurdienį išvažiavome į Aukštųjų Tatrų nacionalinio parko kalnų kurortą Stary Smokovec. Funikulieriumi pasikėlę į Hrebienok šlaitą (1285 m), paragavome natūralaus iš kalno trykštančio mineralinio vandens ir grožėdamiesi kalnų panoramomis nuėjome iki Šaltosios tėkmės krioklių. Apsilankėme ir Bilikova chatoje. Žinoma, atminčiai nufotografavome mums patikusias bei įsimintinas vietas.
Kaip žinia, Tatrai – tai kalnų grandinė palei Slovakijos ir Lenkijos sieną. Didžiausia jų dalis bei aukščiausios viršūnės (Gorlachas – 2655 m) yra Slovakijoje. Kalnų masyvas susideda iš Vakarų ir Rytų Tatrų (Zapadne, Vychodne Tatry), o pastarieji – iš Aukštųjų bei Belianskio Tatrų (Vysokie, Belianskie Tatry). Aukštieji Tatrai su savo 24 (25) aukštesnėmis nei 2500 m viršūnėmis yra vienintelis Alpių tipo kalnynas visame Karpatų kalnų ruože. Dar yra Žemųjų Tatrų grandinė.
Šalyje yra turistams žinomi kurortai, pavyzdžiui, 1999 m. įkurtas Visoke Tatrai, susidedantis iš atskirų Štrebske Pleso, Stary Smokoveco ir Tatrų Lomnicos gyvenviečių, Popradʹo Slovakijoje bei Zakopanės Lenkijoje. Nuo 1949 m. veikia Tatrų nacionalinis parkas.
Po vidurdienio pasiekėme Pieninų (Pieniny) nacionalinio parko Červeny Klaštor vietovę, besančią apie 50 km nuo Popradʹo link Lenkijos pasienio, į kur pramogos organizatoriai su sunkvežimiu atvežė medinius plaustus. Susėdę į juos maždaug po 15 turistų bei 12 km plaukdami Dunajec upe, kurios vaga eina Slovakijos ir Lenkijos valstybės siena, bei grožėdamiesi abejų šalių krantais, nuostabiomis, virš upės iškylančiomis uolomis, alsuodami grynu oru, besiklausydami rimtų ir humoristinių plausto kapitono pasakojimų, patyrėme didžiulį malonumą. Tai viena iš populiariausių atrakcijų šiaurinėje Slovakijoje, viename gražiausių tarpeklių šalyje.
Šią pramogą turistams teikia tiek slovakai, tiek lenkai. Yra daug vietų, kur galima ją užsisakyti.
Guvus, linksmas, prityręs apyjaunis plaukimo priemonės kapitonas, papuošęs kelis mūsiškius nacionaliniu apdaru, leido jiems paplukdyti, žinoma, atidžiai stebėdamas keliautojų veiksmus, upės vingius, ypač sraunias ir akmenuotas šios vietas.
Pirmą kartą plaukimas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar XI amžiuje, o turistų plukdymas pradėtas nuo XIX a. Jis baigiasi prie Lesnica kaimo, o iš ten iki autobuso (per 1 km) taip pat nepakartojama vietove galima nueiti pėsčiomis arba nuvykti arklio traukiama karieta.
Vakare su puikiausia nuotaika pasilinksminome nacionaliniame restorane ʺKolibaʺ surengtoje vakaronėje. Ten paragavome tradicinių slovakiškų patiekalų, pasiklausėme gyvos čigonų muzikos, pašokome, padainavome, sudalyvavome humoristinėje pramogoje, kurioje Tomas pasirodė ypač aktyviai.
Nakvoti grįžome į viešbutį.
Trečioji diena: išbandymai kalnuose ir maudynės terminio vandens pramogų parke
Po pusryčių – vėl į kalnus. Ten apsilankėme 1884 m. lankytojams atidarytame požeminiame urve Belianska Jaskyna (tai 24 d. mūsų išvykos nerealizuotos programos dalis). Tiesa, elektra jame teatsirado po 12 metų, pirmame pasaulyje. Oro temperatūra ten tebuvo 5 – 6,3 °C, todėl apsirengėme šilčiau.
Urvo ilgis siekia net 3641 m, o turistinė trasa sudaro 1370 m, kurią įveikėme maždaug per 70 minučių. Keliaujant mūsų akis džiugino įvairios formos stalaktitai bei stalagmitai, požeminės upės ir ežerai, kriokliai, galerijos, ledo stulpai. Stabtelėjome ir Muzikos salėje. Kadangi toje erdvėje ideali akustika, tai kasmet joje rugpjūtį organizuojami klasikinės muzikos koncertai.
Įėjimas į jį yra 890 m aukštyje virš jūros lygio (v. j. l), o miestelis kalno papėdėje įsikūręs 760 m v. j .l. Vievio turistų grupės narys Antanas Anskaitis paskaičiavo, jog tam, kad pasiekti urvą, mums reikėjo pakilti 130 m. Daliai pagyvenusiųjų tie metrai įveikti buvo nelengvai, o ir požeminėje ertmėje jėgas reikėjo patausoti.
Vėliau nuvažiavome į Aukštųjų Tatrų kalnų kurortą Štrebske Pleso (1350 m). Šturmuodamas kalnus mūsų jaunimas žavėjosi tenykščiu kraštovaizdžiu. Tuo tarpu pavargę senjorai liko Štrebske Pleso: vieni pailsėjo gyvenvietėje, kiti – prie netoliese esančio ežero.
Gerokai po pietų traukinuku grįžome į Popradʹą. Tuomet turėjome ir nemalonių akimirkų: kadangi ne visi laiku susirinko į Štrebske Pleso kurorto geležinkelio stotį, kelionės vadovas D. Klusevičius liko laukti atilikusiųjų.
Jau vakarėjant visą ankstesnį nuovargį palikome Popradʹe, kur maudėmės vandens pramogų parko ʺAquacityʺ baseine, kur pasinaudojome saunos malonumais.
Ketvirta naktis: kelionė namo
Visą 25-26 d. naktį per Lenkiją važiavome namo. Prieš vdrurdienį mus, turistus, Vievio autobusų stotyje pasitiko artimieji.
Nors kelionė nebuvo lengva, bet ji paliko neišdildomų įspūdžių.
