Primenu savo idėją: pagarsinkime GINTARO KELIĄ!

JUOZAS STEPANKEVIČIUS , portalo www.dirst.lt internetinio  leidinio “Skvarbus žvilgsnis į būtį” kūrybinės grupės narys, kelininkas senjoras

Primenu savo idėją: pagarsinkime GINTARO KELIĄ!

Prieš dešimtmetį, artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, kadangi neretai televizijos laidose žiūrėjęs įdomias informacines medžiagas apie Šilko kelią, kolegoms pasiūliau idėją, kurią nūnai dar kartą akcentuoju: kodėl gi dabar mums, kelininkams, neprisiminti ainių baltų (aisčių) prekybos ryšius su Pietų ir Vakarų Europa, kurie vyko vadinamu Gintaro keliu. Juk tai pirmos žinios apie mūsų protėvių naudingus susitikimus su krikščioniškuoju pasauliu.
Bronzos amžiuje, kaip žinia, svarbiausiu baltų mainų į vario lydinius objektu tapo gintaras. Pagrindinis jo prekybos kelias prasidėjo Baltijos pajūryje ir vedė Žemutine Vysla, Vartos ir aukštutinio Oderio upėmis ar jų pakraščiais per Bohemiją, Moraviją, siekė Dunojų. Nuo ten pirmasis ėjo į Graikiją, Peleponesą ir Kretą, o antrasis — per Alpių perėjas į Šiaurinę Italiją. Abejomis kryptimis pirkliai romėnams gabeno, pavyzdžiui, žvėrių kailius, odą, medų, vašką. Tuo tarpu po mainų iš Romos imperijos provincijų į baltų kraštus jie įveždavo bronzines, sidabrines ir auksines monetas, žalvarinius bei stiklinusi indus, keramiką ir svarbiausius spalvotuosius metalus — varį, cinką, alavą, sidabrą ir kt.
Beje, apie tai išsamiai aprašyta istorinėje knygoje ,,Lietuva iki Mindaugo“.


Juk tai būtų puiki dovana Lietuvai! Apie išvyką galima gi sukurti filmą, fotografijų albumą, istorinę knygą, pasiūlyti Gintaro keliu pakeliauti turistams ir t.t. Norinčių tikrai atsirastų! Tuo tikslu, manau, tikslinga palaikyti ryšius su Lenkijos kelininkais.

Related posts