JONAS PAULAUSKAS, leidinio analitikos ir humoristikos skyriaus vedėjas
VISI Į RINKIMUS!
„Kova visiems darbininkų priešams! Už darbą, duoną ir laisvę! Balsuokit už socialdemokratus, nes tik jie kiek galėdami gina jūsų reikalus, kovoja už taiką prieš karą, gina ir gins darbininkų judėjimo laisvę, gina sąžinės ir švietimo laisvę, reikalauja sutvarkyti Lietuvos teismus, kovoja už demokratinį valstybės finansų sutvarkymą! Balsuokit tik už krikščionių demokratų sąrašą! Visi balsai turi būti atiduoti už juos! Rinkikai, žiūrėkite, kad į savivaldybes neįsikraustytų vilkai avių kailyje! Todėl balsuokite už Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą! Mieli tautiečiai, balsuokime už Lietuvos tautininkų sąjungos sąrašą! Jie sukūrė Lietuvą, jie gali išgelbėti ją iš dabartinių vargų! Lietuvos ūkininkai, jei norite, kad iš jūsų surinkti pinigai eitų ūkio ir ūkininkų reikalams, o ne į visokių biznierių kišenes, balsuokit už vienintelę tikrą ūkininkų gynėją – Lietuvos ūkininkų partiją! Laukininkai, atvertimo gadyna artinas!“.
Štai tokiais ir panašiais „obalsiais“ (šūkiais) tarpukario Lietuvoje įvairios partijos, sąjungos ir visuomeniniai susivienijimai kvietė šalies rinkėjus prie urnų balsuoti už jų kandidatus.
Ir dabar atėjo toks pat metas – RINKIMAI. Vėl balsuotojus kviečia įvairios politinės jėgos (partijos, visuomeniniai judėjimai, net „save išsikėlę“ nepartiniai asmenys). Tik nūnai poveikio priemonės ne jausmingi šūkiai, o plakatai, televizijos debatai, asmeniniai susitikimai su gyventojais.
Ir vėl žadinama tauta, jos sąmonė, sąžinė bei politinis sąmoningumas renkantis „teisingą“ pretendentą…
Kaip žinia, ne pirmą kartą rinkėjai deleguoja į šalies valdžios viršūnes savo numylėtinius, tikėdamiesi, KAD JAU TĄSYK jie tikrai pasuks jų gyvenimą gerąja linkme. Deja, deja… Ankstesni išrinktieji, tik atėję į valdžią, iškart pamiršdavo savo gražius, viltingus pažadus ir toliau važiuodavo šalies vežimu pramintomis giliomis vėžėmis – žemyn, o ne aukštyn. Juk jau penkiolika metų praėjo, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), o vis dar Lietuva velkasi ES gale. Ir nenumatytas kilimas aukštyn. Kas be ko, norint pažangos, reikia apsukti mūsų pakalnėn dardantį vežimą ir pradėti veržtis link aukštumų. Tam neužtenka turėti išmoningą važnyčiotoją, deja, vis nesėkmingai renkamą kas ketveri metai, bet būtina pasikinkyti į respublikos vežimą ir stiprius bėrius, pajėgius pastarąjį užtempti į pažangos kalną, kad atsidurti šalia kitų, ten jau seniai įsitaisiusiųjų bei neblogai besijaučiančiųjų.
Taigi, mielieji, visi į rinkimus balsuoti už naują važnyčiotoją! Gal šįkart pataikysim?…Sėkmės!
Ištrauka iš Jeronimo Lauciaus naujos knygos „Vaistažodžiai“ (filosofinio pobūdžio vaizdelis):
„Gyvenimas gyvenimui
Kartą jis susimąstė, ką turėtų padaryti ketvirtadienį, jei numirtų trečiadienį.
Bedėliodamas visus būtinus darbus, kuriuos jis privalėtų padaryti ketvirtadienį, jei numirtų trečiadienį, žmogus vis labiau rimo.
Atminties dienotvarkėje nerado nei vieno būtino darbo, kurį jis turėtų padaryti ketvirtadienį, jei numirtų trečiadienį.
Dar labiau nustebo ir nudžiugo, kad nebuvo nei vieno svarbaus darbo ketvirtadienį, net jei jis nemirtų trečiadienį.
Šiandien antradienis. Vadinasi, priekyje jo laukia dvi laisvos, be jokių rūpesčių dienos, dvi savaitės, du mėnesiai, dveji metai, visas gyvenimas…
Laukia visas gyvenimas pilnas gyvenimo“.
