MOKYMAS(IS) – INDIVIDUALIZUOTAS VYKSMAS
(Mano pamąstymai)
SERGEJUS SOKOLOVAS, matematikas (Kaunas) 
2019 – 09 – 28
Kartais žiniasklaidoje kyla diskusijų apie tai, „ar korepetitoriai mokiniams yra gerai, ar blogai“?
Tokios diskusijos, kaip įprasta, svyruoja ties kraštutinumais,-„balta ar juoda“. Tuo tarpu daug kas priklauso nuo daugybės veiksnių.
Pavyzdžiui, jei „korepetitorius“, t.y individualiai mokantis pedagogas savo pagrindiniu tikslu laiko pinigus, tai jis gali ne tik nepadėti mokiniui, bet ir pakenkti jam.
Bet juk tai liečia visas profesijas! Juk ir iš gydytojo, ir iš žurnalisto, pagaliau ir iš paprasto staliaus, jei tik jis savo pagrindiniu prioritetu laiko pinigus, gero nelauk.
Bet, tikėkimės – tokių nėra dauguma. Ir čia apie pinigų vergus nekalbėsiu. Užuojauta jiems….
Pamąstysiu apie tuos, kurie myli savo darbą ir visą save tam skiria su romantišku džiaugsmu.
Manau, jog „korepetitorių“ (nors man patrauklesnis individualiai mokančio pedagogo apibūdinimas) darbas yra itin svarbus. Ir ne tik dėl to, kad vis daugėja „atsiliekančių“ moksleivių bei studentų. Individualiai mokytis reikėtų ir pažangiems mokiniams. Vardan pažangos: kuo gabesnis ugdytinis, tuo labiau jam reikia siekti žinių. Nes jis geba! O pažanga įmanoma tik įgyvendinus principą -iš kiekvieno pagal jo gebėjimus pastaruosius išnaudojant maksimaliai.
Papildomai besimokydamas gabus mokinys iš individualiai dirbančio pedagogo sužinos bei išmoks daugybę dalyko klausimų, kurie per pamokas neaiškinami.
Kodėl individualiai mokančio pedagogo darbas yra itin svarbus? Pagrindinė priežastis ta, kad mokymas(is) yra ne sugrupuotas, ne „kolektyvinis“, o grynai individualizuotas vyksmas.
Juk jis orientuojamas į konkretų asmenį, į jo pasaulėjautą, ketinimus, anksčiau sukauptas žinias, gebėjimus…
Juk tai ne kažkoks žaidimas grupėje, ne futbolas su vienais vartais „visiems“. Nors, deja, nūdien daugelį pasaulio kraštų užvaldęs liberalizmas švietimą vis labiau paverčia žaidimais.
Tad jeigu moksleivio tėvai išties rūpinasi savo vaiku, tai jie turėtų pasirūpinti ir jo individualiu mokymusi. Jeigu vaikas gabus – juo labiau!
Neretai artimieji teigia, jog „jis ir taip viską supranta“. Pavydėčiau, jeigu patikėčiau.
Mano, kad „jam ir mokyklos pamokų užtenka„. Netiesa! Mokslo žinių negali „užtekti“, ar būti „per daug“. Kad ir kokios kokybiškos mokyklinės pamokos bebūtų, joje vyrauja „sugrupuotas vyksmas“, ir todėl jos orientuotos į „vidutiniokus“. Lieka „už borto“ tiek lėtesni mokiniai, tiek ir gabesni, t.y. galintys žymiai daugiau.
Tvirtina, jog „jam ir taip lengva mokytis“. Tada jis blogai dirba teišnaudodamas menką savo potencialo dalį.
Sako, kad „kainuoja pinigų“. Taip, be abejo. Tačiau šitaip manantieji kavinėse daugiau palieka, kai savaitgalius ten leidžia su begale „šeimos draugų“. Tad nevalia gailėti lėšų savo vaikų mokymuisi.
