BŪTIS: KŪRYBA
IR VĖL RUDUO
LIONĖ BULAUKIENĖ (KAIŠIADORYS)
2020 – 09 – 30
Nesibaigiančioje būties kasdienėje kaimiškoje rutinoje Lionė Bulaukienė suranda laiko ir kūrybai. Šiandien portalo www.dirst.lt internetiniam leidiniui „Skvarbus žvilgsnis į būtį“ ji atsiuntė eilėraštį apie rudenį.
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
IR VĖL RUDUO
Jau vėlei klykia gervės,
Būriuojasi antai.
Ruduo pas mus ateina,
Trumpėja vakarai.
Ražienos laukuos styro,
Gelsvėja ir miškai,
Lapai po truputį byra,
Išskrido jau gandrai.
Ruduo ir vėl atėjo,
Dažydamas laukus,
O vasara išėjo,
Išsinešė žiedus.
Širdy nyku taip daros
Ir liūdna dėl kažko…
Pasėtas žemėn grūdas,
Tuoj sužaliuos želmuo.
Vienus metus ruduo
Nusinešė tolyn
Ir liūdna dėl kažko,
Smelkias skausmai širdin.
2020 rugsėjis 
