BŪTIS: SVEIKATA
ROMUALDO ČERNECKIO
98/209
DIRST: APIE ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ
SISTEMOS LIGAS IV
Paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
2021 – 03 – 19
Šaltinis: 
Galimos ligos:
IV. Giliųjų venų trombozė
Giliųjų venų trombozė tai ūminis visiškas arba dalinis kraujagyslės užakimas. Lietuvoje per metus giliųjų venų tromboze suserga apie 5000 žmonių. Kas trečiam giliųjų venų trombozė progresuoja į plaučių arterijų emboliją, t. y. nuo kraujagyslės sienelės atsiskyręs trombas nukeliauja į plaučius ir užkemša jų kraujagyslę. Nuo plaučių embolijos kasmet miršta apie 2500 žmonių. Ne mažiau pavojigas yra ir potrombozinis sindromas – trombas lieka venoje, prilimpa prie venos sienelių ir sutrikdo kraujo pratekėjimą, organų aprūpinimą krauju.
Trombai susidaro dėl keleto priežasčių:
# Sulėtėjusios kraujotakos – nejudrumas, traumos.
# Sutrikus (sustiprėjus) kraujo krešumui – dažniausiai įtaką daro kontraceptinės tabletės ir kiti vaistai, rūkymas, nutukimas, dehidratacija, cukrinis diabetas bei genetiškai paveldimos ligos.
# Pažeidus kraujo sienelę – po operacijų, traumų, atsiradus augliams, į kraujagyslę patekus toksinams.
Giliųjų venų trombozę galima įtarti, kai:
# dirbamas sėdimas darbas;
# nėščiosioms;
# ligoniams po įvairių operacijų;
# sergantiems piktybiniais navikais;
# naudojančioms pakaitinę hormonų terapiją menopauzės metu;
# ilgą laiką naudojančioms hormoninę kontracepciją.
Dažnai giliųjų venų trombozė nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais. Vis dėlto giliųjų venų trombozė kartais gali pasireikšti pažeistos kojos patinimu, skausmu, paraudimu ir vietiniu temperatūros pakilimu. Itin retais atvejais trombai susidaro rankose ar kakle, tada jie patinsta ir tampa skausmingi.
Jei įtariate šią ligą, reikėtų atlikti D-dimerų kraujo tyrimą – jei tyrimas „geras“, tai giliųjų venų trombozės nėra. Papildomai jums reikėtų atlikti kojų venų echoskopiją, norint patvirtinti šią diagnozę.
Bus daugiau
