I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
32
FANTASTINIS ROMANAS
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022 – 02 – 04
„APSIVALYMAS“ 24 DALIS
SUDIE, SIRIJAU!
Lariada su liūdesiu žvelgė per erdvėlaivio iliuminatorių į tolstantį Sirijų.
„Dėkoju tau, mano žvaigžde! Dėkoju! Nes aš augau, kovojau, mylėjau tavo šviesos spinduliuose, tavo šilumą jausdama…Dėkoju, ir štai dabar palieku tave. Esu sena, o tavo energijos janesniesiems prireiks!…
Praėjo pirmoji skrydžio para. Metas aktyvuoti pirmąjį teleportacijos šuolį.
Lariadai neramu. Ji žino: užmigs, o kai pabus, tai nuo gimtojo Sirijaus bus nutolusi per dešimt tūkstančių šviesmečių.
Iki Andromedos – 250 tokių šuolių.
Dar niekada Lariada nesijautė tokia nerami ir … vieniša.
Greit prasidės šuolis. Lariada atsigulė į patalą.
Valgyt jai nesinorėjo. Nors maisto atsargų užteks net (ar tik) trejiems metams.
Rausvosios kriaušės vynas!
Lariada pripildė dvi taures. Jai tai tapo įprasta, kai gyveno su Amaza, o vėliau su Zuki.
Gausių kompanijų ji nemėgo, tik dviese ir dviese. O štai dabar ji vienut viena.
Bet vis tiek dvi taurės.
„Zuki, už tave! Tvirtai laikyk ietį, už tavęs visa Planeta, o gal ir visa Galaktika!“
Lariada mažais gurkšniais gėrė nuostabų vyną. Ji su šypsena prisiminė savo tragiškos vaikystės išdaigą, kuomet ji su dar keliomis ragatų prieglaudos mergaitėmis įsmuko į prižiūrėtojų kambarį, ir išsinešė tris rausvosios kriaušės vyno butelius.
Vyną keliese išgėrė.
„Gal nepastebės“ – vylėsi tada jos.
Pastebėjo. Ir mažoji Lara gavo „už visas“. Ištisą valandą ją metaliniu rimbu plakė prieglaudos prižiūrėtojai. Pavargdavo. Vienas kitą pakeisdavo. Iki šiol ant šlaunies randai matomi…
Sąmonė dingo kartu su prisiminimų vaizdais.
Netikėtai Lariada išvydo Zuki.
„Zuki, tu čia? Kaip? Iš kur? Kaip smagu, Zuki!“
(B.d.)
