I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
58
FANTASTINĖ APYSAKA
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022 – 04 – 11
GNIUŽDYMAS III DALIS
AMAZONĖ ERLADA
2007-jų vasarą Jelena pasveiko ir buvo išrašyta iš ligoninės.
Merginos suspėjo susidraugauti, todėl jos pasikeitė telefonų numeriais. Ala davė ir savo namų adresą. Jos naujoji draugė savo adreso nedavė. Mat, nežinojo, kur apsigyvens, kai pasieks kelionės tikslą (Jelena pateko į ligoninę tiesiai iš traukinio, kuriuo važiavo).
Merginos atsisveikino, pasižadėjusios būtinai susitikti.
Bėgo savaitės, mėnesiai. Štai jau ir gruodis. Artėjo Naujųjų metų šventės. Ala ruošėsi švęsti viena.
Visą rudenį iš Jelenos nebuvo sulaukta skambučio. Todėl Naujųjų metų išvakarėse Ala pati paskambino. Tačiau niekas nekėlė ragelio.
Ala dar kelis kartus mėgino skambinti savo paslaptingajai draugei, bet veltui. Ragelio taip niekas ir nepakėlė.
Naujuosius, 2008-sius metus Ala sutiko viena. Išgėrė šampano butelį, pažiūrėjo televizorių, ir nuėjo miegoti.
Staiga ji pajuto, kad kažkas švelniai glosto jos plaukus. Bet juk bute nieko nėra!
Ala bijojo atsimerkti.
Bet štai ji išgirdo pažįstamą balsą: „Ala, tai aš, Lena!“
Ala atmerkė akis. Šalia, ant sofos krašto, sėdėjo Jelena. Su šilta odine striuke, avėdama žieminius batelius.
„Snieguolės nelaukiate?“ – nusijuokė viešnia.
Bet Alai buvo nebejuokinga „Lena, iš kur tu, ir kaip tu čia patekai?“
Jelena tylėjo. Jos lūpose tebebuvo šypsena.
Galiausiai ji prabilo: „Kelkis, švęsime! Turiu ir šampano, ir konjako…“
Ala pajuto, kad reikia daryti taip, kaip siūlo viešnia. Buvo Jelenos balse kažkas tokio, kas atmušdavo bet kokį norą nepaklusti.
…Jos sėdėjo prie stalo ir gurkšnojo konjaką.
„Atskleisiu tau paslapti’, – pratarė Jelena. Ir tęsė:
„Aš ne žemietė. Esu iš kitos planetos. Žemėje aš vykdžiau misiją Japonijoje. Čia atsidūriau pravažiuodama. Aš Pirmtakų Amazonė Erlada!“
Ala suprato, kad nieko nesuprato.
Tarytum atspėjusi Alos mintis, Erlada-Jelena pridūrė: „Tu viską suprasi. Reikia laiko, norint suvokt tai, kas neįprasta. Manęs ieško, todėl aš pabūsiu pas tave dvi dienas. O paskui tu palydėsi mane į mišką“.
Ala ir vėl suprato, kad nieko nesuprato.
(B. d.)
