I. KŪRYBA # KITŲ AUTORIŲ P. <73> „STRĖLĖ“ FANTASTINĖ APYSAKA „GNIUŽDYMAS“ XVIII DALIS PIRMOSIOS VILTYS # 2022-05-05

I. KŪRYBA

KITŲ AUTORIŲ

73

FANTASTINĖ APYSAKA

„STRĖLĖ“,  WWW.DIRST.LT                                      

2022-05-05

 GNIUŽDYMAS XVIII DALIS

PIRMOSIOS VILTYS

Keletą mėnesių Ala ramiai darbavosi ligoninėje. Kolegų požiūris į ją išliko šaltokas.

Juk dar kove, kai mergina vėl pradėjo dirbti, bendradarbiai vis klausinėjo, kur ji buvo dingusi. Jos juk neatleido iš darbo ir net paiešką kaip dingusios be žinios inicijavo, parodymus duodavo, kur, kas ir kokiomis aplinkybėmis „ją matė paskutinį kartą“.

Bet kas ir ką per tas ilgas Kalėdų atostogas apskritai „mato“?

Ala net nesiruošė išsigalvoti bei meluoti, kalbėjo tai, kas buvo iš tikrųjų. Bet jos neklausė. Nusisukdavo, gūžčiodami pečiais, o tos, kurias Ala laikė savo geriausiomis draugėmis, dar ir sukiodavo pirštą prie smilkinio.

Ala buvo įpratusi prie vienatvės, tad ne itin dėl to pergyvendavo. Dirbo ir tiek.

2008-jų rudenį buvo jos eilinės atostogos. Ir mergina apsisprendė: nuvyko i srities centrą, nuėjo į srities televizijos būstinę, prasibrovė pas kažkokį viršininką ir pradėjo jam pasakoti apie savo viešnagę Pirmtakų Planetoje, siūlydama apie visa tai informuoti televizijos žiūrovus.

Ko gero, tai buvo pirmas kartas, kai jos įdėmiai klausėsi ir net nepertraukinėjo. Iki tol Alai niekada nebuvo tekę bendrauti su žurnalistais, ji žalio supratimo apie šį luomą neturėjo. Todėl pašnekovo nuolatinius linksėjimus galva ji suprato kaip palaikymo gestą („na pagaliau manimi tiki!“) ir kalbėjo dar energingiau.

Susitikimas užtruko apie dvi valandas. Televizijos atstovas patikino, kad su ja susisieks ir kad bus paskirtas filmavimo laikas.

Bėgo laikas. Jau praėjo ir Naujųjų metų šventės, bet Alai niekas neskambino. Tačiau praėjus dar mėnesiui su ja vis dėlto susisiekė.

„Gerbiama Ala, aš esu Stasas iš televizijos. Norėčiau su jumis susitikti“.

Alai Stasas iš karto patiko. Atvyko jis vienas, tik su vaizdo kamera. Pats klausinėjo, pats filmavo. Mergina jam papasakojo viską, ką prisiminė.

Stasas nuolat padrąsindavo merginą. Kiekvieną kartą, kai ji savo pinigais vaišindavo svečią vietiniame restorane, jis džiaugte džiaugdavosi dėl būsimos laidos, esą „tai bus bomba, tai juk sensacija!“

Kartais, kai padaugindavo alkoholio, mėgindavo kabinėtis prie merginos, tačiau „prie to“ nepriėjo, Ala buvo itin rimta mergina.

2009-jų pavasarį Stasas išvyko, tepalikęs Alai tikėjimą ir viltį.

(B. d.)

Related posts