I. DISKUSIJOS, KRITINIS DIRSTELĖJIMAS
JONO PAULAUSKO
489
DIRST: ŽALČIO PRAKEIKSMO PASEKMĖS IV
Publikacija portale: 2022-09-17
Atsiuntė JONAS PAULAUSKAS
2022 – 09-14
Žalčio prakeiksmo pasekmės. Apie Imperiją, arba Mažos tautos kompleksas
IV
Kad jau prakalbome apie Juodąją jūrą, reikėtų paneigti vieną mitą, kurį taip intensyviai skleidžia Lietuvos sisteminiai istorikai, rašantys, „kaip reikia“, o ne kaip yra. Po 2000 km trukusios ekspedicijos, kurią 2010 metų rudenį (rugsėjo 8 d., Senieji Trakai – spalio 17 d., Očiakovas) surengė dešimt Lietuvos raitelių, žirgų mylėtojų, pakartojusių legendinį žygį žemaitukais buvusia LDK teritorija per Baltarusiją ir Ukrainą, paaiškėjo, kad ištroškę žirgai galėjo gerti ir gėrė Juodosios jūros vandenį, kuris nors ir sūrus, tačiau ne itin (Adrijos ar Raudonosios jūrų vanduo jiems būtų netikęs)[9].
LDK plotas pranoko beveik visas pirmosios imperijų istorijos fazės (3000–600 m. pr. Kr.) imperijas, išskyrus 6,2 mln. kv. km Sia ir Šangų imperiją Kinijoje ir naująją Egipto imperiją, kurios plotas buvo 3,1–5,7 mln. kv. km, taip pat, be abejo, 21 mln. kv. km Romos imperiją.
Antrojoje fazėje (600 m. pr. Kr. – 600 m.) LDK galėtų lygintis su Ptolemėjų Egiptu (2,5 mln. kv.
km), pranoktų Baktriją (2,4 mln. kv. km).
Susumavus šiuos duomenis, pasak Z. Norkaus, paaiškėja, kad LDK, kaip imperijos, kilimo laikas buvo ganėtinai ilgas (100–120 metų; panašiai kaip Romos – 140 metų; tuo tarpu Hunų imperija iškilo vos per 40–80 metų), o LDK, kaip imperijos, trukmė – 180–200 metų[10].
Z. Norkaus manymu, „visiškai teisus“ yra G. Beresnevičius, „kai laiko lietuvius apsigimusiais imperialistais. Ta prasme, kad lietuvių etnijos nebuvo iki pirmų sėkmingų grobiamųjų žygių prieš rusėnus. Lietuviai gimė šiose kovose. Lietuviai atsirado iš tų baltų, kurie pirmi išdrįso pulti rusėnus ir kuriems pavyko šiuose puolimuose dažniau nugalėti, negu pralaimėti“[11].
Kaip matome, suindoeuropietinti posttoteminės visuomenės lietuviai genuose ir kolektyvinėje pasąmonėje tebeturėjo Žaltį, kovos dvasią. Deja, vėliau ji ėmė agonizuoti.
Vis dėlto LDK buvo imperija, kuriai istorija XV a. nusišypsojo net keturis kartus. Penktojo karto nebuvo, nes XV a. pabaigoje prasidėjo karai su Maskva, Lietuva prarado trečdalį teritorijos, ir nors Oršos pergalė 1514 m. sustabdė Maskvos agresiją, LDK sėkmė buvo laikina. XVI a. nusprendusi užvaldyti Livoniją, LDK jau nebeturėjo jėgų: Maskvos naudai pasikeitė galios balansas Rytų Europoje.
Ir vis dėlto LDK buvo imperija, nes iki pat krikšto – antrosios didžiulės nelaimės po Žalčio nužudymo – ji buvo tapusi didžiausia Europos valstybe. Iki 1387 metų Lietuva buvo suvereni valstybė, paskutinė pagonybės sala Europoje.
G. Beresnevičius, nors ir nekalbėjęs apie Žaltį, suvokė, kad „didžiausia iš įmanomų mūsų darytų ir tebedaromų klaidų – sėdėti pasyviai ir aimanuoti. Dėl prarandamo identiteto. Deja, sėdint jis nestiprėja. Jis stiprėja veikdamas ir patirdamas iššūkius. Reikia veikti taip, kad tas identitetas tvirtėtų. Identitetui pavojų nėra, kai jis eina, skina kelius, kai jis demonstruoja. Kai jis tampa veikiančia jėga“[12].
