I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
231
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“
XI
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-06-29
SU NAUJA PAŽĮSTAMA
##
Amazonė atsimerkė, apsidairė. Priešais stovėjo kokių dešimties metų mergaitė. Tuo tarpu vieta buvo nepažįstama. Liana suvokė, kad pasiklydo.
„Aš Tania. O tu kuo vardu?“
„O aš Rita. Jums viskas gerai?“
„Taip. Bet būk gera, pasakyk, kaip man pasiekti…?“
„Tai ne problema, aš palydėsiu”, – žvaliai atsakė Rita, ir jos kartu paliko parką.
„Vaikštinėji?” – pasiteiravo Liana savo naujosios pažįstamos.
„Buvau bibliotekoje, bet neradau to, ko ieškojau“.
„O kuo tu domiesi?“
„Mes su drauge domimės civilizuotomis planetomis, o aš įsitikinusi, jog ten, kosmose, jų yra, bet kur jos?“
„Ir ką jums su drauge pavyko sužinoti?“
„Kažkur prie Sirijaus žvaigždės yra planeta, kurioje gyvena protingos būtybės (tai išgirdus, Liana vos sulaikė šypseną), jos ir Žemėje kartais lankosi, ir žmones Žemėje sukūrė…“
„Rita, tu teisi! Aš tuoj viską tau papasakosiu apie tą planetą“.
Dvi valandos iki Lianos gyvenamosios vietos Ritai pasirodė akimirka. Nauja pažįstamoji papasakojo Ritai apie Pirmtakų Planetą labai daug. Tik nepasakė pagrindinių dalykų, – kad ji pati iš tos planetos, jog ji sirijusietė ir nepaminėjo planetos pavadinimo, nes be šių raktinių aspektų mergaitės žodžiai (na, jei Rita kam nors pradėtų pasakoti) atrodys tik kaip internetu besidominančio vaiko fantazija ir nei jai, nei Ritai nekels pavojaus.
Lianos pasakojimas paliko Ritai nemenką įspūdį. Naujosios pažįstamos žodžiuose ji pajuto kažkokią paslėptą tikrovę, kuri nė kiek neaudrino smegenų peržiūrint internetinius įrašus. Ji norėjo ir toliau klausytis, domėtis, klausinėti ir vėl klausytis.
Atsisikindamos jos susitarė vėl susitikti. Rytoj Tatjana lauks Ritos po pamokų prie mokyklos.
„Jei kas, aš tavo tolima giminaitė, – patarė Ritai Liana. – Iki rytojaus!“
(B. d.)
