I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
232
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“
XII
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-06-30
„TAVO DRAUGĖ DAUG PASIEKS…“
##
Tą dieną Elzai teko ruošti pamokas vienai…
Po pamokų Rita prasitarė draugei, jog namo neis, kadangi turi susitikti su giminaite. Pastebėjusį Elzos nustebusį žvilgsnį, paaiškino: „Giminaitė atvažiavo. Tolima. Noriu pabendrauti. Eime, supažindinsiu!“
Atokiau nuo mokyklos išties laukė jauna, graži mergina. Ji vilkėjo juodą odinę rudeninę striukę, sijoną šiek tiek aukščiau kelių, buvo apsiavusi juodais bateliais.
Kai mergaitės priėjo, Ritos „giminaitė“ prisistatė Elzai: „Tatjana“.
„Malonu. Elza“ – atsakė ši.
„Žinai, tavo draugė labai protinga, ji daug pasieks“, – tarė Ritai Tatjana apie Elzą ir pasiūlė visoms kartu eiti pasivaikščioti.
Bet Elza kažkodėl pagalvojo, kad jai geriau eiti namo. Tegul Rita viena pabendraus su savo giminaite, juk numirus močiutei pas ją praktiškai nieko neliko.
„Dėkui, bet man labai daug uždavė, skubu namo“, – tarsi pasiteisindama ištarė Elza.
„Jūs eikite, o aš namo. Iki vakaro, Rita!“
„Iki vakaro, Elza!“
Žvilgsniu palydėjusi savo draugę, Elza patraukė namo. Papietavusi ji sėdo prie namų darbų. Kai mama paklausė, kur gi Rita, mergaitė papasakojo tai, ką žinojo, – esą atvažiavo kažkokia jos tolima giminaitė, su kurią ji pasiliko, o grįš vakare“.
„Giminaitė? Kokia dar giminaitė, iš kur?“
„Na, mama, aš nežinau!“
„Keista“, – baigė šią temą mama.
Elza paprastai vartydavo vadovėlius su neaiškiu nerimu. „Juk vis tiek kažkas bus ne taip, na vis tiek kažko nesuprasiu…“ Laimei, šalia nuolat būdavo Rita.
Bet…Na kas tai? Kas tai?
Ritos šalia nėra, bet viskas einasi lyg sviestu patepta! Viskas sekasi, viskas jai aišku. Niekada dar Elzai taip gerai nesisekė mokslai, kaip tą vakarą, kai Rita išėjo pasivaikščioti su ta nepažįstamąja.
„Tavo draugė labai protinga, ji daug pasieks“, – niekaip neišėjo iš galvos nepažįstamosios žodžiai.
„Bet juk ji manęs visai nepažįsta“ – stebėjosi Elza Tatjanos žodžiais apie ją.
(B. d.)
